Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami keliauti ir susipažinti su krašto kultūros lobiais mobiliąja programėle išmaniesiems įrenginiams – „Klaipeda Heritage Guide“.
Balandžio 1-ąją Google Play parduotuvėje pasirodys programėlė, kurią bus galima nemokamai parsisiųsti į išmaniuosius įrenginius ir keliauti po Klaipėdos, Kretingos bei Plungės apylinkes, susipažinti su žmogaus ir gamtos sukurtais lobiais: pastatais, parkais, skulptūromis, pilkapiais, istoriniais ąžuolais ar paukščių stebyklomis.
„Klaipeda Heritage Guide“ – tai naujas Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos kūrinys, internetinio puslapio „Krašto paveldo gidas“ pagrindu sukurta programėlė smalsiesiems keliautojams, norintiems atrasti ir pažinti krašto paveldą. Gidas yra įvairiakalbis, objektų ir maršrutų aprašymus galima skaityti lietuvių, anglų, rusų arba vokiečių kalbomis. Programėlė pritaikyta išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams su „Android“ operacine sistema.
Dar po mėnesio, gegužės 1-ąją Google Play parduotuvėje pasirodys ir I.Simonaitytės bibliotekos kuriamas nemokamas edukacinis žaidimas ikimokyklinio amžiaus bei pradinių klasių vaikams. Žaisdami vaikai keliaus po Klaipėdą kartu su senamiesčio katinu, susitiks kaminkrėtį, peliuką bei kitus pažįstamus personažus ir kartu bandys atskleisti miesto istorijos paslaptis.
Apie akmenis ir kunigaikščius
Prieš pusantrų metų I. Simonaitytės biblioteka pradėjo vykdyti didelio mąsto projektą „Krašto atminties akcentai – tavo delne“. Projekto tikslas – apjungti kultūrinius ir istorinius Klaipėdos miesto akcentus, pateikiant juos interaktyviame žemėlapyje ir paviešinti gausius bibliotekoje saugomus skaitmenintus archyvus. Buvo sukurta internetinė svetainė „Krašto paveldo gidas“ (www.krastogidas.lt), jo turiniui panaudoti gausūs bibliotekoje saugomi Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V. (AdM) bei Foto-video archyvai: nuotraukos, fotonegatyvai, atvirukai, video reportažai.
Kiek vėliau, Klaipėdos miesto savivaldybei įvertinus gido naudą ir suteikus finansinę paramą, visas gido turinys buvo išverstas į rusų, anglų ir vokiečių kalbas.
Šiuo metu I. Simonaitytės biblioteka įgyvendina projektą “Bendradarbiaujančios ir kuriančios bendruomenės – krašto pažinimui“, kurį finansuoja „Bibliotekos pažangai 2“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Projekto tikslas – plėsti gido žemėlapį ir turinį, įtraukiant bendruomenes, skatinant visuomenę domėtis gyvenamosios vietos istorija.
Prie projekto prisijungė partneriai: Kretingos ir Plungės savivaldybių viešosios bibliotekos bei Pajūrio regioninio parko direkcija.
Siekiant profesionalaus gido pildymo, partneriai buvo apmokyti dirbti su turinio valdymo sistema. Jiems sukurti individualūs profiliai savarankiškam gido pildymui. Prie visų į gidą įkeltų objektų yra nurodyti pateikėjai.
Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka į gidą patalpino apie 250 nuotraukų ir sukūrė 5-is turiningus maršrutus, pasakojančius apie grafų Tiškevičių giminę, Kretingos priešistorę ir po visą miestą išsibarsčiusius ypatingus akmenis.
Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka sukūrė 3-is maršrutus, kviečiančius pasidairyti po Plungės miestą ir kunigaikščių Oginskių dvaro parką, susipažinti su miesto istorija ir sakralinėmis vietomis.
Pajūrio regioninio parko direkcija siūlo pasivaikščioti pajūriu, susipažinti su saugomomis gamtos ir kultūros vertybėmis, pasigrožėti pajūrio pievų kraštovaizdžiu užsukus į paukščių stebyklas.
Krašto paveldo gido svetainė (www.krastogidas.lt) bus nuolat pildoma, informacija pateikiama trumpais, glaustais tekstais su nuorodomis ir išsamiu literatūros sąrašu. Svetainė kuriama norintiems išsamiau ir atidžiau susipažinti su krašto paveldu: moksleiviams, žurnalistams, gidams.
Gido programėlė skirta aktyviai keliaujantiems, smalsiems ir krašto paveldu besidomintiems gyventojams ir užsienio svečiams. Programėlės turinys bus reguliariai atnaujinamas.
Ketina tapti visos Lietuvos gidu
Prieš pusantrų metų startavęs „Krašto paveldo gidas“ sparčiai išaugo, interaktyvusis žemėlapis aprėpia Klaipėdos, Kretingos ir Plungės apylinkes. Kiek vėliau į gidą ketinama įtraukti Neringos, Šilutės ir Palangos apylinkes, o ateityje žemėlapis turi vilčių aprėpti net visą Lietuvą.
„„Krašto paveldo gidas“, prasidėjęs nuo vietinio projekto, skirto Klaipėdos krašto suskaitmeninto kultūros paveldo bei kraštotyros informacijos sklaidai, tapo gerokai savo geografiją praplėtusiu kelių partnerių produktu. Gali būti, kad vieną dieną taps ir visos Lietuvos gidu. Iš kai kurių Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų gavom pasiūlymų jungtis visiems kartu į šį gidą, nebekurti pavienių elektroninių žinynų, o padaryti vieną bendrą – visos Lietuvos“, – ateities lūkesčiais pasidalino už gido turinį atsakinga Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė.
Pasivaikščioti prieškario gatvėmis
I. Simonaitytės biblioteka į partnerių gretą įtraukė ir dvi Klaipėdos bendruomenes.
„Mūsų tikslas – suburti bendruomenes, paskatinti kurti ir domėtis savo krašto istorija“, – tikino J. Bardauskienė.
I. Simonaitytės biblioteka bendruomenėms surengė mokymus: apmokė rinkti gyvenamosios vietos istoriją, prisiminimus iš senųjų miesto gyventojų. Supažindino su turinio viešinimu internete: bendruomenių tinklaraščių kūrimu, maršrutų kūrimo subtilybėmis.
Po intensyvių kursų bendruomenės pateikė intriguojančius maršrutus. Bachmano dvaro bendruomenė sukūrė maršrutą apie mažai tyrinėtą Simono Dacho giminės ir dvaro istoriją –„Bachmano dvaras: tarp pasišventimo ir intrigų“. Tauralaukio bendruomenė sukūrė maršrutą apie Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III-jo ir jo žmonos Luizės karališkąjį gyvenimą Klaipėdoje – „Pažintinis maršrutas šeimoms – Velniškai įdomi karališka istorija“.
Gido maršrutai kviečia pasivaikščioti po skirtingų laikotarpių Klaipėdą. Pasirinkus maršrutą „Kai Klaipėda Memeliu vadinosi“ galima nusikelti į prieškario Klaipėdą, pasigrožėti dabar jau vien nuotraukose likusiomis miesto puošmenomis: Dramblio namu, Birža, Senuoju Paštu, Biržos gatve, Borusijos, Kaizerio Wilhelmo paminklais, fontanais bei kitais istorinių-politinių negandų neatlaikiusiais, išnykusiais objektais. Senosios Klaipėdos nuotraukos ir atvirukai panaudoti iš AdM archyvo. Tai 1944-aisiais metais ir vėliau iš Klaipėdos krašto pasitraukusių gyventojų sukauptas archyvas, nuo 2011-ų metų sugrįžęs į Klaipėdą ir saugomas I. Simonaitytės bibliotekoje.
Senuosius gyventojus prakalbinus
I. Simonaitytės biblioteka renka prisiminimus ir iš senųjų miesto gyventojų, o įrašus gide talpina garso formatu.
„Turim tikslą sukaupti senųjų gyventojų pasakojimų, gyvenusių Klaipėdoje nuo pat pokario, kurie galėtų prisiminti ankstyvojo sovietinio periodo paminklus. Tokių žmonių yra nedaug, ne visi ir prisimena“, – pasakojo J. Bardauskienė.
Nuo 1946-ų metų Klaipėdoje gyvenantis Stasys Jocys papasakojo intriguojančių detalių apie Lenino paminklą, stovėjusį dabartinėje Atgimimo aikštėje. 1976-aisiais S. Jocys vadovavo statybininkų brigadai, tuo metu ruošusiai Lenino aikštės infrastruktūrą. Papasakojo, jog sunkvežimiu atvežus Lenino paminklą į aikštę jau buvęs vakaras, ir jis pasiliko saugoti paminklo. O po 15-os metų eidamas pro Atgimimo aikštę pamatė tą patį sunkvežimį, su tuo pačiu vairuotoju ir Lenino paminklu – vėl gulinčiu priekaboje ir iškeliaujančiu iš Klaipėdos.
„Informacijos apie ankstyvojo tarybinio laikotarpio paminklus: stalinus, leninus, gorkius ir t.t., kaip bebūtų keista, buvo sunkiausia surinkti. Anuomet buvo pristatyta paminklų visame mieste, o laikraščiuose net užuominos apie tai nebūta. Peržiūrėjome 20-ies metų laikotarpio „Tarybinę Klaipėdą“, o rezultatas – vienas sakinys, bet ir tas vienas mums yra labai svarbus“, – pasakojo J. Bardauskienė.
Gide yra patalpintos ir praeiviams mielos šių dienų miesto puošmenos: stebuklingas Peliukas, senamiesčio Sargas, Undinėlė, Vaiduoklis, Kaminkrėtys, Laukinis vyras, Bučinukas. Kai kurie iš šių personažų gegužės mėnesį „atgis“ žaidime apie Klaipėdą.
Visuomenė aktyviai prisideda
Artimiausiu metu gidą praturtins gausi Eugenijaus Maciaus video kolekcija. Tai I. Simonaitytės bibliotekoje saugomi įvairių švenčių, minėjimų, paminklų atidengimo ir kitų Klaipėdos miestui svarbių akimirkų dokumentika.
Gide yra panaudotos vertingos nuotraukos iš fotožurnalisto kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus bei fotografų Artūro Šeštoko ir Audroniaus Ulozevičiaus kolekcijų. Gidą praturtino filologės Jovitos Saulėnienės straipsniai, Sigučio Jačėno garso įrašai apie Ievą Simonaitytę ir Salį Šemerį.
Gido kūrėjai dėkingi visuomenės nariams, atsiunčiantiems nuotraukų ar pastebėjimų. Vertingomis nuotraukomis pasidalino kolekcininkas Šarūnas Toliušis, fotografas Vidūnas Kulikauskis.
„Esame gavę ir pastabų, – pasakojo J. Bardauskienė, – kartą gavome laišką, kad Tauralaukio bendruomenės sukurtame maršrute Luizės ąžuolas yra pažymėtas ne toje vietoje. Gautą informaciją nusiuntėme bendruomenei ir, pasirodė, iš tiesų ąžuolo vieta buvo pažymėta klaidingai. Toks bendradarbiavimas su visuomene mums yra labai svarbus.“
Ateityje gido maršrutus ketinama įgarsinti, pritaikyti keliauti dviračiais, vandens transportu, sukurti specialių maršrutų neregiams.
Lina Bimbirytė
