Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas 2015 m. rugsėjo mėn. gavo Pabėgėlių priėmimo centro raštišką prašymą priimti į Klaipėdą 20 asmenų, šiuo metu esančių Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Prašymo pagrindu savivaldybės administracija parengė Tarybos sprendimo projektą dėl pabėgėlių priėmimo ir integracijos Klaipėdos mieste kvotų nustatymo. Klausimas bus svarstomas artimiausiame Tarybos posėdyje spalio pabaigoje. Pasak mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, Taryba turėtų apsispręsti dėl 20 pabėgėlių kvotos patvirtinimo 2015-2016 metų laikotarpiui.
Klaipėdos mieste kaip ir visoje Lietuvoje pabėgėlių ir prieglobstį gavusių užsieniečių integracija vykdoma nuo 1997 metų. 1997 m. integracijos procese dalyvavo viena šeima iš Irako. Pastaruosius 5 metus savivaldybė pabėgėlių integracijos nevykdė, nes nebuvo patvirtintų kvotų. „Manau, kad kvotų nustatymas yra reikalingas,- sako J. Simonavičiūtė.- Miestas turi apsibrėžti savo galimybių ribas. Taip pat esu įsitikinusi, kad Lietuvoje apskritai mažai diskutuojama apie imigraciją.“
Pasak mero pavaduotojos J. Simonavičiūtės, miestas Tarybos sprendimu apsisprendęs priimti 20 pabėgėlių, negalės jų rinktis. Žmonės, šiuo metu gyvenantys Ruklos pabėgėlių priėmimo centre patys turės pareikšti norą įsikurti Klaipėdoje.
2002 m. spalio mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos Klaipėdos mieste ir šią funkciją pavedė biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui. 2003 m. sausio mėn. į Klaipėdą atvyko 5 asmenų šeima. 2003 – 2010 m. 85 asmenys, gavę prieglobstį Lietuvoje, dalyvavo socialinės integracijos programoje, kuri finansuota iš valstybės ir ES lėšų. Iš 85 asmenų, dalyvavusių integracijoje, 1 buvo armėnų tautybės, 84 – čečėnų tautybės. Iš tų pačių 85 asmenų daugiau nei pusė buvo mažamečiai arba nepilnamečiai vaikai, kurie lankė darželius arba mokyklas, išskyrus tuos atvejus, kai motinos turėjo mažamečių vaikų iki 3 metų ir juos prižiūrėjo namuose. Prieglobstį gavę užsieniečiai gyveno klaipėdiečių nuomojamuose butuose, mokėjo mokesčius už nuomą ir komunalinius paslaugas, o centras pervesdavo 15 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai. Suaugę asmenys sėkmingai mokėsi lietuvių kalbos ir išlaikė egzaminą, keli išlaikė ir LR Konstitucijos egzaminą, kai toks reikalavimas buvo įvestas.
Daugelis neturinčių mažamečių vaikų suaugusių asmenų dirbo. Populiariausios profesijos buvo: virėjai, valytojai, pagalbiniai darbininkai.
Klaipėdos miesto socialinės paramos centro socialinių darbuotojų komanda, siekdama sėkmingesnės pabėgėlių integracijos, parengė 4 ES finansuojamus projektus ir gavo finansavimą iš Europos pabėgėlių fondo.
Pabėgėlių integracijos programą Klaipėdoje įgyvendinančio Socialinės paramos centro direktorės Dianos Stankaitienės duomenimis, Rukloje šiuo metu gyvena ukrainiečių, čečėnų, afganistaniečių, vietnamiečių bei kitų tautybių atstovų. Taigi 20 iš jų turės galimybę gyventi ir dirbti Klaipėdoje. Socialinė parama – išlaikymas, būsto nuoma, pragyvenimo išlaidos pabėgėliams, įsikursiantiems Klaipėdoje bus teikiama nuo 1 metų (vienišiems asmenims) iki 5 metų (šeimoms su mažais vaikais).
