Suaugusiųjų mokymas – iššūkis Lietuvai. Iki 2018 metų esame įsipareigoję pasiekti Europos Sąjungos keliamus rodiklius – 8 proc. suaugusiųjų privalu įtraukti į neformalųjį ar tęstinį mokymąsi. Tuo pasirūpinti pavesta savivaldybių administracijoms. Ar suaugusieji klaipėdiečiai turi pakankamas galimybes tobulėti, kokiose srityje jie siekia ar nori siekti žinių, kokie darbdavių pageidavimai ir galimybės prisidėti prie personalo mokymo, atskleista Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu atliktame tyrime. Jį atlikusi Klaipėdos valstybinės kolegijos darbo grupė apklausė 757 Klaipėdos miesto gyventojus – vyresnius nei 18 metų. Apklausti ir darbdaviai bei socialiniai partneriai – 369 organizacijos.
Darbdavių ir darbuotojų pageidavimai skiriasi
Dagiausiai apklaustų klaipėdiečių pageidauja įgyti žinių psichologijos, savirealizacijos, saviugdos srityse (29,5 proc.), taip pat sveikatos, sveikatinimo, sveikos gyvensenos srityje (26,9 proc.), kiek mažiau klaipėdiečius domina kompiuterinio raštingumo tobulinimo, IT technologijų pažinimo galimybės (22,9 proc.). Aptarnavimo paslaugų teikimas (0,5 proc.), socialinių paslaugų teikimas (6,7), vairavimas (7,7 proc.), pedagoginių žinių gilinimas (8,3) – tai sritys, kuriose klaipėdiečiai mažiausiai pageidauja pagilinti savo žinias.
Tyrimas parodė, kad 18–29 m. klaipėdiečiams aktualiausi asmeninio efektyvumo mokymai (psichologija, savirealizacija, saviugda) taip pat grožio paslaugų teikimas. Kompiuterinio raštingumo tobulinimo ir galimybėmis įvaldyti IT technologijas labiausiai suinteresuoti 30–62 m. sulaukę klaipėdiečiai. O štai 63-ejų ir vyresni uostamiesčio gyventojai labiausiai pageidauja žinių, kaip tausoti savo sveikatą, taip pat juos domina maisto gaminimo subtilybės ir kultūriniai užsiėmimai (dailė, muzika, dizainas ir kt.).
Darbdavių pageidavimai kiek skiriasi nuo apklaustų klaipėdiečių. Tyrimo darbo grupė išskyrė septintuką sričių, kuriose, darbdavių vertinimu, jų vadovaujam personalui stinga žinių ir jas reikėtų tobulinti. Tai – vadybos, verslumo ir ekonomikos pagrindai; kompiuterinis raštingumas; psichologija, savirealizacija, saviugda; apskaita, finansai, auditas; sveikata, sveikatinimas, sveika gyvensena; lietuvių ir kitos kalbos, retorika; aptarnavimo paslaugų teikimas.
Atbaido ilga mokymų trukmė
Tyrimas parodė, kad savo žinias 18-os sulaukę klaipėdiečiai dažniausiai gilina aukštosiose ar profesinėse mokyklose, mokymo ar profesinio rengimo centruose (34,5 proc.), kiek rečiau jiems tenka dalyvauti darbdavių organizuojamuose mokymuose (29,1 proc.). Neformalaus švietimo įstaigose (muziejuose, bibliotekose, klubuose, asociacijose) žinias gilina 18,8 proc. apklaustų klaipėdiečių, o 19,3 proc. respondentų pareiškė nedalyvaujantys jokiuose mokymuose.
Tie, kam aktualu tobulinti profesines kompetencijas ir asmenines žinias, dažniausiai renkasi iki 2 d. trunkančius seminarus, konferencijas. Patrauklus klaipėdiečiams ir tobulinimasis darbo vietoje. Apklausti klaipėdiečiai mažiausiai linkę mokytis nuotoliniu būdu (internetu) (14,5 proc.), vakariniuose kursuose (14 proc.) ar lankydamiesi mugėse (12 proc.), o pačios nepatraukliausios – kartais net trejus metus trunkančios formalios mokymo programos. Tokias mokytis rinktųsi vos 10,3 proc. apklaustųjų klaipėdiečių.
Teritorinės darbo biržos lėšomis pasinaudoja mažuma
Nusprendusieji įsitraukti į neformaliojo suaugusiųjų švietimo ar tęstinio mokymosi veiklą klaipėdiečiai už savo mokslus dažniausiai moka patys (39,5 proc.), kiek rečiau už personalo tobulinimąsi sumoka darbdavys (36,2 proc.), o 3,7 proc. apklaustųjų pasinaudojo galimybe kvalifikacijos įgijimui ar tobulinimui gauti Lietuvos darbo biržos finansavimą.
35,1 proc. respondentų pareiškė negalintys profesiniam tobulėjimui skirti asmeninių lėšų, 26,8 proc. galėtų tam skirti iki 100 Eur, o daugiau nei 1000 Eur galėtų atriekti vos 2,6 proc. respondentų. Panašios apklaustųjų galimybės kalbant ne tik apie profesinio, o ir asmeninio efektyvumo mokymus.
Darbdaviai taip pat nelinkę išlaidauti personalo mokymams. 31,6 proc. apklaustų darbdavių prisipažino investuojantys tik į privalomus personalo mokymus (darbų sauga, pirmoji pagalba ir kt.). Visus darbuotojų pageidaujamus mokymus padengti linkę 20,7 proc. apklaustų darbdavių, o 11,0 proc. visiškai neinvestuoja į personalo tobulinimą
„Tyrimas atskleidė, kad mažos įmonės ir organizacijos turi ribotas finansines galimybes investuoti į savo darbuotojų profesinį ir asmeninį mokymąsi bei švietimą, silpna ir jų motyvacija prisidėti prie personalo kompetencijų tobulinimo. Ši aplinkybė diktuoja vietos savivaldai poreikį finansiškai prisidėti prie klaipėdiečių neformalaus švietimo ir tęstinio mokymosi, taip pat sukurti centralizuotą tokių paslaugų viešinimo mechanizmą, kad žinia apie galimybę tobulintis pasiektų kuo platesnę auditoriją, o pačios paslaugos būtų lengviau prieinamos“, – pabrėžė tyrimo darbo grupei vadovavusi Klaipėdos valstybinės kolegijos doc. dr. Ilvija Pikturnaitė.
Mokytis siūlo daugiau nei pustrečio šimto organizacijų
Tyrimo darbo grupė nustatė, kad Klaipėdoje veikia per pustrečio šimto mieste registruotų ar čia savo atstovybes turinčių neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi paslaugas teikiančių organizacijų. Apie galimybę jose mokytis ar lankyti įvairius užsiėmimus dažniausiai sužinoma iš organizacijų interneto puslapių (40 proc.), kiek rečiau klaipėdiečiams informaciją apie tai pateikia darbdaviai (38,4 proc.). Mažiausiai efektyvus skleidžiant informaciją apie mokymo paslaugas – jos viešinimas skelbimų lentose ar platinimas skrajutėmis. Taip informaciją atvirauja gaunantys vos 16,4 proc. apklaustųjų, o 3,8 proc. tikina, kad jų nepasiekia jokia informacija apie galimybę tobulintis.
Tyrimo įžvalgos savivaldybei diktuoja, kokių priemonių imtis, kad suaugusiųjų mokymo ir švietimo paslaugomis pasinaudotų kuo daugiau klaipėdiečių, kokios mokymo programos turėtų būti prioritetinės ir kokios organizacijos gali tikėtis finansavimo neformaliajam ir tęstiniam suaugusiųjų mokymui.
Klaipėdos valstybinės kolegijos informacija
