Klaipėda šiandien keičiasi, o kartu keičiasi ir kai kurių projektų, apie kuriuos mieste kalbama jau daugelį metų, istorijos. Tačiau per tą laiką jie tapo tarsi Klaipėdos gyvenimo dalimi – ne todėl, kad tokie turėjo būti, o todėl, kad su jais užaugo ištisos kartos. Dabar, kai vieni projektai aktyviai juda į priekį, o dėl kitų ieškoma sprendimų, Klaipėda siūlo į juos pažvelgti kitu kampu. Parodoje „Amžinieji projektai“ menininkas Algis Kriščiūnas tai daro pasitelkdamas meną, humorą ir ironiją.
„Klaipėda man visuomet buvo ypatingas miestas – atviras, veržlus, jūrinis, turintis savitą charakterį ir kartu didžiulę reikšmę visai Lietuvai. Ne kartą čia lankiausi ir kaskart man svarbu išgirsti, kuo gyvena miestas, kokių ambicijų turi ir ko jam reikia, kad galėtų augti. Todėl džiaugiuosi, kad ši paroda Klaipėdą atveda į Seimą ir leidžia čia, valstybės sprendimų centre, apie miestui svarbius klausimus prabilti kitaip – per meną, humorą ir ironiją. Tikiuosi, kad „amžinieji projektai“ ilgainiui liks tik šios parodos pavadinime“, – sako Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
„Klaipėdai svarbūs sprendimai grįžta į nacionalinę darbotvarkę. Neseniai uostamiestyje vykusio Vyriausybės vizito metu apie šiuos projektus kalbėjome kaip apie tuos, kuriems reikia konkrečių sprendimų, tikiu, kad kartu pavyks juos rasti. Šiandien patys atvykome į Vilnių, kad į šią ilgą istoriją pažvelgtume kitu kampu – tai, apie ką daugelį metų kalbėjo klaipėdiečiai, tampa menu. Dirbsime kartu su nacionaline valdžia, kad šie „amžinieji projektai“ liktų tik istorija“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Parodai sukurti šeši meno kūriniai, kuriuose trys klaipėdiečiams gerai pažįstami objektai atsiduria netikėtose, tikrovę ir fantaziją, praeitį ir ateitį sujungiančiose situacijose. Nebaigtos Jakų žiedo estakados tampa vieta žvejoti ar buriuoti, Karališkasis centrinis paštas iškyla tarp ateities dangoraižių ar kosmoso pasaulio, o Baltasis švyturys atgyja kaip šviesa ar turistus traukiantis miesto simbolis. Tai ne būsimų projektų vizualizacijos, o menininko kuriami scenarijai, kuriuose susitinka tai, kas mieste yra, ko jame trūksta ir kas galėtų būti.
„Klaipėda man artima savo charakteriu – joje daug erdvės, vėjo, jūros ir netikėtų kontrastų. Apie projektus, kurie mane įkvėpė kurti, kalbama taip ilgai, kad jie tapo ne tik miesto kraštovaizdžio, bet ir savotiško folkloro dalimi. Apie juos juokauta, pykta, klausta, kada jie pagaliau bus įgyvendinti, pro juos važiuota į darbą, namo ar prie jūros. Miestui žengiant į kitą etapą kurdamas norėjau atsitraukti nuo techninių planų, terminų ir pažadų, leisti fantazijai veikti laisvai ir pažiūrėti, kokius kitus gyvenimus šie objektai galėtų gyventi“, – sako menininkas A. Kriščiūnas.
Pasak A. Kriščiūno, paroda kalba ne apie nostalgiją neužbaigtiems darbams, o apie miesto virsmą. Trys pasirinkti objektai įkūnija skirtingas laukimo formas: vienas šiuo metu neužbaigtas, kitas laukia naujo gyvenimo, trečiasis – atkūrimo. Jakų žiedo rekonstrukcija buvo sustojusi po dviejų etapų įgyvendinimo, Klaipėdos regionas šiuo metu labai laukia likusių transporto infrastruktūros sprendimų. XIX a. pabaigoje pastatytas Karališkasis centrinis paštas saugomas kaip kultūros paminklas ir laukia žinių dėl savo ateities, šiuo metu jo nuosavybės teisės priklauso valstybei. Ant Šiaurinio molo stovėjęs Baltasis švyturys buvo sunaikintas 1945 metais, bet iki šiol gyva jo atkūrimo idėja.
Parodoje pristatomi trys projektai atspindi platesnį kontekstą – tokių objektų turi daugelis Lietuvos miestų ir miestelių. Klaipėda į šią patirtį pažvelgė kūrybiškai, pažymėdama miesto pokyčius ir vieno etapo pabaigą.
Klaipėdos miesto savivaldybės inicijuota menininko Algio Kriščiūno paroda „Amžinieji projektai“ rugsėjo 22 d. atidaryta Seimo II rūmuose Vilniuje ir čia bus eksponuojama iki rugsėjo 30 dienos.
