Ar kelionės elektromobiliu vis dar reikalauja papildomo planavimo? Tikrai ne, jei keliaujama Lietuvoje. Elektromobilių įkrovos taškai mūsų šalyje vienas nuo kito nutolę nedideliu atstumu – pavyzdžiui, didžiausius įkrovimo tinklus valdančių operatorių stotelės jau dabar viena nuo kitos nutolusios iki 50 km. Ši infrastruktūra leidžia bet kuriam elektromobilio vairuotojui išvykti į kelią bet kuria kryptimi be specialaus pasirengimo.
Tai reiškia, kad net atokesni maršrutai, pavyzdžiui, Panevėžys–Biržai ar Mažeikiai–Skuodas, elektromobilių vairuotojams tapo tokie pat patikimi kaip ir pagrindinės šalies magistralės. Šie pokyčiai natūraliai skatina vietinį turizmą ir didina logistikos efektyvumą: vežėjai gali drąsiai planuoti maršrutus be atsarginių dyzelinių transporto priemonių, o poilsiautojai – rinktis keliones elektromobiliais tiek prie jūros, tiek prie Aukštaitijos ežerų.
50 km atstumas – patogus visiems
Lietuva jau ne vienerius metus stebina sparčia elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra. Europos alternatyvių degalų stebėjimo centro (EAFO) duomenimis, 2025 m. antrąjį pusmetį šalyje veikė net 3 851 viešoji įkrovimo prieiga: 2 138 lėtojo (AC) įkrovimo ir 1 713 vidutinės bei didelės spartos (DC). Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu Latvijoje buvo 1 430 įkrovimo prieigų (762 – AC ir 668 – DC), o Estijoje – 1 577 (779 – AC ir 798 – DC). Akivaizdu, kad Lietuva gerokai lenkia Baltijos kaimynes.
„Ignitis“ Elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta džiaugiasi pasiektu įkrovimo infrastruktūros tankiu Lietuvoje – jau šiandien jo atstovaujamo tinklo stotelės Lietuvoje pasiekusios geresnius rezultatus nei nacionaliniai tikslai ir viena nuo kitos yra nutolusios ne daugiau kaip apie 40 km atstumu, o itin greitojo įkrovimo tinklas kuriamas taip, kad jame baterijas papildyti galėtų ir sunkusis transportas.
Vystant tinką didelis dėmesys buvo telkiamas patogiam ir greitam įkrovimui prie pagrindinių magistralinių kelių. Darbai itin sparčiai vyksta ir regionuose, kuriems anksčiau buvo skiriamas žemesnis prioritetas. Anot jo, viena iki šiol mažiau dėmesio sulaukusių vietovių buvo Telšiai. Pašnekovas turi gerų naujienų šio miesto ir jo apylinkių gyventojams – čia netrukus bus įrengta „Ignitis ON“ įkrovimo infrastruktūra, tad elektromobilių įsigijimą galima planuoti drąsiau.
Elektromobilių ekspertas Tadas Ratkevičius pabrėžia, kad Europoje 50 km atstumas tarp įkrovimo stotelių standartu tapo neatsitiktinai. Tokiose aikštelėse paprastai veikia ne tik įkrovimo stotelės, bet ir degalinės bei maitinimo įstaigos. Tai patogu tiek elektromobilių, tiek vidaus degimo variklius turinčių automobilių ar, pavyzdžiui, mažesnius degalų bakus turinčių motociklų vairuotojams.
„Elektromobilių vairuotojams toks atstumas tarp stotelių – ypač komfortiškas. Kiekvienas gali būti tikras, kad bet kuriuo metu turės galimybę patogiai sustoti ir įkrauti bateriją, o tuomet tęsti kelionę“, – sako pašnekovas ir priduria, kad panašus infrastruktūros išdėstymas akivaizdžiai matomas ir toliau į pietus nutolusiose šalyse, pavyzdžiui, Portugalijoje. Valstybėse, turinčiose gerai išplėtotą kelių infrastruktūrą, degalinės ir įkrovimo stotelės paprastai išsidėsčiusios maždaug 50 km atstumu.
Vis tik svarbus yra ne tik atstumas tarp įkrovimo vietų, bet ir jų dydis bei suteikiama galia – daug elektromobilių jau gali priimti 150 ir daugiau kW galios įkrovą, tad jų savininkams nesinori gaišti laiko 50 kW stotelėse. Tarp svarbiausių per pastaruosius dvejus metus atidarytų parkų Lietuvoje galima išskirti „Ignitis ON“ įkrovimo aikštelę Palangoje, kurioje yra net 20 įkrovimo prieigų. Kiekvienos iš 10 itin greito įkrovimo stotelių galia – po 200 kW.
Užtikrina, kad įkrovimo stotelės veiktų visada
T. Ratkevičiaus teigimu, elektromobilių vairuotojams ilgą laiką ypač skaudus buvo ne tik bendrai įkrovimo stotelių trūkumo, bet ir jų neveikimo klausimas. Ši problema neretai pasireikšdavo, kai keliuose dar veikė nemokami įkrovikliai. Anot jo, šiuo metu tokių stotelių beveik nebeliko, o mokamas paslaugas teikiantys operatoriai yra suinteresuoti, kad įranga veiktų be pertraukų – visą parą, septynias dienas per savaitę.
„Jau labai seniai susidūriau su situacija, kai atvykęs prie stotelės radau neveikiantį įkroviklį“, – tvirtina elektromobilių entuziastas.
E. Balta akcentuoja, kad įkrovimo įrangos priežiūros komandos darbų prioritetai nustatomi atsižvelgiant į stotelės užimtumą. Tai reiškia, jog populiaresnių įkrovimo stotelių problemos sprendžiamos sparčiausiai. Visgi, anot pašnekovo, mažiau apgyvendintose vietovėse ir tose teritorijose, kur elektromobilių srautas nėra didelis, „Ignitis ON“ taip pat užtikrina maksimalų įrangos patikimumą ir prieinamumą.
„Išsiskiriame tuo, kad visuose Lietuvos regionuose turime priežiūros komandas, kurios operatyviai reaguoja į iškilusius gedimus. Toks veiklos modelis ypač svarbus mažesniuose miestuose, kur gedimų tolerancija yra labai maža“, – pabrėžia bendrovės atstovas.
Metų pradžioje šalyje buvo kilusi įkrovimo stotelių kabelių vagysčių banga. Šie nusikaltimai stebino savo neracionalumu: vagys už kiekvieną pavogtą laidą uždirbdavo vos iki 50 eurų, o operatoriams padarydavo tūkstančius eurų siekiančią žalą. Ilgą laiką pagalbos prašę operatoriai visgi buvo priversti šią problemą spręsti savo jėgomis: ne tik investuoti į naujus, pažangesnius saugumo sprendimus, bet ir dėti visas pastangas, kad būtų sulaikyti šia kenkėjiška veikla užsiimantys asmenys. Viso to rezultatas – jau kovo pabaigoje vagystės iš stotelių baigėsi, ilgapirščiai sulaikyti.
Plėtrą lydi technologijų pažanga
T. Ratkevičius pastebi, kad įkrovimo paslaugomis naudotis tapo patogiau ne tik dėl didėjančio stotelių skaičiaus. Aukštesnės kokybės vartotojų patirtį užtikrina ir patys elektromobilių gamintojai. Integruoti ir realiuoju laiku informaciją atnaujinantys įkrovimo žemėlapiai bei itin sklandus atsiskaitymas įvairių operatorių tinkluose suteikia visiškai naujo lygio patogumą.
„Įkrovimo stotelių paieškai šiandien nereikia papildomų programėlių, o atsiskaityti už paslaugas galima viena elektromobilio gamintojo suteikta kortele. Navigacijos sistema pati parenka artimiausią laisvą kroviklį, o jei šis neveiktų, iškart nukreipia į kitą“, – komentuoja pašnekovas.
E. Balta taip pat sutinka, kad infrastruktūros plėtra žengia koja kojon su technologine pažanga. „Ignitis ON“ jau šiais metais savo tinkle planuoja įdiegti „Autocharge“ funkciją, leisiančią automatiškai identifikuoti daugumą elektromobilių ir pradėti krovimą be kortelių ar programėlių. Ateityje taip pat numatoma įdiegti analogišką, bet dar platesnio funkcionalumo „Plug & Charge“ sistemą.
Kalbėdami apie sritis, kuriose būtini pokyčiai plėtrai paspartinti, dauguma įkrovimo tinklų operatorių sutaria: darbai galėtų vykti dar sparčiau, tačiau tam dažnai trukdo įvairios biurokratinės kliūtys. Nors įvairių leidimų gavimas ir būtinos dokumentacijos rengimas jau vyksta kiek greičiau, tai vis dar išlieka rimtu iššūkiu, pristabdančiu naujų projektų įgyvendinimą.
Pranešimas spaudai
