Transparency International sudarytas Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) rodo, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos ir Estijos gyventojai korupciją mato kaip žalingą veiklą, turinčią destabilizuojantį poveikį demokratijai. 2014 metais atliktame šiame tyrime Lietuvai skirti 58 balai iš 100 galimų ir 39 vieta tarp 175 pasaulio valstybių. Tai geras pasiekimas ypač atsižvelgiant į tai, kad mūsų rodikliai šioje srityje nuolat gerėja. Mūsų pozicija yra tarp kaimynių Latvijos ir Estijos. Verta atkreipti dėmesį, kad kai kurios Europos valstybės, kurių rodikliai iki šiol buvo labai geri, minėto kilimo indekso vertinime neturi, ar net atvirkščiai – jų rodikliai krenta. Belieka tikėtis, kad 2015 metų rezultatai Lietuvos visuomenės nenuvils.
Lietuvos visuomenė stipriai keičiasi
Nuo 2002 metų, kuomet buvo priimta pirmoji Nacionalinė kovos su korupcija programa (NKKP), priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas, reglamentuojantis esminius kovos su korupcija principus, Lietuvai pavyko pasiekti ženklių rezultatų šioje srityje – ištobulinta antikorupcinio teisės aktų projektų vertinimo sistema, priimti valstybės tarnautojų bei politikų elgesio kodeksai, sudarytos įvairios šakinės ir institucinės antikorupcinės programos, numatytos priemonės skatinančios mažinti galimybes pasireikšti korupcijai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, nuolat stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas, plėtojamos antikorupcinio švietimo galimybės, visuomenėje diegiami antikorupcinio elgesio principai, sudarytos palankios sąlygos pranešti apie valstybės tarnautojų biurokratizmą bei korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas tiek vietos savivaldose, tiek kitose valstybinėse institucijose.
Apie teigiamas tendencijas byloja ir 2014 metais atlikto sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ rezultatai – kasmet auga visuomenės ryžtas nesitaikstyti su šiuo neigiamu reiškiniu. Per pastaruosius 10 metų dvigubai padaugėjo žmonių, kurie neduotų kyšio, nes tai prieštarauja jų įsitikinimams. Ypatingai džiugina, kad kasmet mažėja verslininkų, kurie pateisina korupciją. Tik 20 proc. jų mano, kad efektyviai dirbti galima tik „sutepus“ valstybinį mechanizmą. Verslininkų nenorą taikstytis su korupcijos apraiškomis įrodo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva šiemet pradėtas įgyvendinti projektas, kuris yra nukreiptas į Lietuvos savivaldybių administracinio – finansinio valdymo ir korupcijos mažinimo ir prevencijos įgyvendinamo stiprinimą, perduodant Norvegojos Karalystės patirtį. Taigi pats verslas aiškiai rodo savo norą ir ryžtą dirbti skaidrioje aplinkoje, tiek dirbant su valstybiniu sektoriumi, tiek konkuruojant su kitais rinkos dalyviais. Šiemet patvirtinta 2015 – 2025 metų Nacionalinė kovos su korupcija programa iš ankstesnių išsiskiria būtent tuo, kad joje skiriamas didelis dėmesys su korupcija privačiajame sektoriuje susijusioms problemoms spręsti.
Būtina kurti korupcijai priešišką kultūrą
Vienas iš sėkmingų kovos su korupcija būdų, prisidedančių prie skaidrumo rodiklių Lietuvoje gerinimo, yra aktyvus visuomenės švietimas. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra teisėsaugos institucija, kuri ne tik tiria ir išaiškina korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet vykdo ir korupcijos prevenciją bei antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą. STT veikla šioje srityje yra nukreipta į valstybės tarnautojus, verslo atstovus, taip pat į akademinį jaunimą ir moksleivius. Nuolat organizuojamos antikorupcinės paskaitos, konferencijos, diskusijos, visuomenė informuojama apie korupcinius nusikaltimus ir jų įvairiapusiškai žalingą poveikį.
Kovos su korupcija sėkmę lemia ir piliečių aktyvumas pranešant teisėsaugos institucijoms apie žinomus korupcijos atvejus ir bendradarbiavimas su jomis. STT per metus gauna per tūkstantį skundų, pranešimų ar pareiškimų. Kasmet vis daugiau ikiteisminių tyrimų pradedama pagal piliečių suteiktą informaciją. Visuomenės požiūris keičiasi, sąvoką „skundikas“ pamažu keičiama kitu apibūdinimu – „pranešėjas“. Pagaliau gyventojai ima suprasti, kad pranešėjai nėra skundikai, kurie nori pakenkti kaimynui ar konkurentui.
Kova su korupcija nėra statiškas reiškinys – ji reikalauja nuolatinių pokyčių, įstatymų pataisų, turi prisitaikyti prie kintančių visuomenės nuostatų, elgesio normų. Galima pasidžiaugti, kad kasmet situacija visose trijose Baltijos valstybėse gerėja – gyventojai vis labiau korupciją suvokia kaip blogį, kurio nereikia toleruoti. Vis dėlto, korupcijos masto skirtumus tarp valstybių geriausiai paaiškina ne kovoti su šiuo reiškiniu pasitelkiami būdai, o gyventojų požiūris. Tam, kad šalys ateityje taptų vis skaidresnės, reikia nuolat ugdyti pilietiškumą, informuoti visuomenę apie korupcijos žalą, skatinti jos įsitraukimą į politinių sprendimų priėmimo procesą bei efektyviai integruoti antikorupcines programas į švietimo sistemą – kitaip tariant, kurti korupcijai priešišką kultūrą.
Kurkime skaidresnę Lietuvą kartu! Į STT galima kreiptis elektroniniu paštu pranesk@stt.lt, palikti pranešimą www.stt.lt svetainėje, skambinti visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu (8 5) 266 3333 arba informaciją pateikti tiesiogiai atvykus į artimiausią STT padalinį (Vilniuje, A. Jakšto g. 6; Kaune, Spaustuvininkų g. 7; Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 22; Šiauliuose, Vilniaus g. 140; Klaipėdoje, Pilies g. 12A).
