Kretingos muziejus šią savaitę visuomenei pristato tris naujas parodas, tris skirtingus istorijos tarpsnius ir jų užpildą – lietuviškosios dailės klasiką ir jo kūrybą, ginklą ir galimybę per jį prisiliesti iki ypač tolimų krašto praeities klodų, fotografą ir fotografijas, perkeliančias stebėtoją į XX a. pirmosios pusės Kretingą.
Praėjusio šimtmečio pradžios Kretingos fotokronika – Rotušės aikštėje
Kostas Jagutis – kretingiškis fotografas, kurio fotoateljė XX a. pradžioje veikė Kretingoje. Čia buvo įamžinta daugybė žmonių bei jų progų. Fotografo archyvuose išliko ir nemažai to laikmečio Kretingos vaizdų, kurie tapo „auksine medžiaga“ praeities tyrinėtojams. Paroda, kurios stenduose matomi senosios Kretingos vaizdai, atskiri pastatai ar fotografo sukurti atvirukai, visą vasarą bus eksponuojama Rotušės aikštėje. Istorinę medžiagą apibendrino ir visuomenei pristato muziejininkė Jolanta Klietkutė.
Paroda „Praėjusio šimtmečio Kretinga Kosto Jagučio fotografijose“ į Rotušės aikštę atkeliauja birželio 10-ąją. Ją bus galima tyrinėti iki pat rugpjūčio pabaigos.
Vieno eksponato parodoje – rekonstruotas kuršio kario kalavijas
Birželio 10-ąją 18 val. Kretingos muziejuje bus pristatyta vieno eksponato paroda „Kretingos pilies kalavijas“. Jos epicentru tapo rekonstruotas XII a. dviašmenis kalavijas. Jis tarsi simbolinis raktas, atveriantis vartus į turtingą kuršių genties praeitį.
Parodoje pristatomo ginklo rekonstrukcija atlikta remiantis Kretingos muziejaus fonduose saugomais radiniais iš archeologų Igno Jablonskio, Donato Butkaus ir Juliaus Kanarsko, 1988 metais Ėgliškių-Andulių kapinyne vykdytų archeologinių kasinėjimų.
Turtingo kuršių kario ginklo rekonstrukciją inicijavo Kretingoje augęs kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Kalavijo prikėlimo naujam gyvenimui misija buvo patikėta senovės ginkladirbystės amatą tyrinėjančiam kalviui Adomui Sviklui. Abu parodos „kaltininkai“ atvyks į pristatymo renginį ir pasidalins savo žiniomis apie kuršišką šio krašto praeitį, karybos tradicijas, kurių paveikslą jie stengiasi atkurti iš archeologų aptiktų artefaktų ar išlikusių istorinių liudijimų.
„Žiemos sodo“ galerijoje – matyta ir dar neregėta P. Domšaičio Afrika
Iki pat rudens Lietuvos pajūrio tropikų – Žiemos sodo – lankytojai turės galimybę pamaloninti akį Lietuvos išeivijos dailės korifėjaus Prano Domšaičio drobėmis ir jo pamatytais Afrikos peizažais bei žmonėmis. Į Kretingos muziejų atkeliauja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) fonduose saugomi menininko darbai, kai kurie jų bus parodyti pirmą kartą.
Pranas Domšaitis (1880–1965) – tapytojas ekspresionistas, XX a. moderniosios dailės atstovas, vienas garsiausių lietuvių dailininkų, apie kurį sovietinėje Lietuvoje žinojo tik nedaugelis. Pasak parodos kuratorės Aurelijos Malinauskaitės, ši ekspozicija apima tapytojo darbus, sukurtus jo afrikietiškuoju gyvenimo laikotarpiu.
Pranas Domšaitis su žmona į Pietų Afriką iš Europos atvyko 1949 m. pavasarį, apsigyveno Keiptauno priemiestyje ir greitai įsitvirtino krašto dailės gyvenime, daug kūrė, dalyvavo parodose. „Menininkas tyrinėjo egzotišką pasaulį, žavėjosi Afrikos žmonėmis, jų aplinka ir viską fiksavo pieštuku popieriuje, dažais kartone. Keliaujant po šalies vietoves dailininkui didžiulį įspūdį paliko Karu ir Transkėjos kraštovaizdžiai ir ten gyvenančios gentys. Anot dailininko, jis pasijuto tarsi namuose. Tapytojo kūriniuose vaizduojamos šokančios, stovinčios, pozuojančios figūros, vaikai, grūdantys kukurūzus, vandens nešėjos. Figūros grupuojamos ritmiškai, sukuriant aiškią struktūrą ir akcentuojant ryškias aprangos spalvas. Kai kurios figūros vaizduojamos labai apibendrintai, jos beveik geometrinių formų, o juodi nutrūkstantys kontūrai jas dar labiau išryškina“, – parodą „Prano Domšaičio Afrika: veidai ir figūros“ pristato Aurelija Malinauskaitė, LNDM Prano Domšaičio galerijos ekspozicijos ir parodų kuratorė.
P. Domšaičio paveiksluose įamžinta Afrika ir jos žmonės Kretingos muziejaus „Žiemos sodo“ galerijoje lankytojų lauks iki rugsėjo 13 d. Parodos pristatymas visuomenei – birželio 12 d., penktadienį, 18 valandą.
