Šiuo metu daugelis lietuvių svajoja apie nuosavą būstą. Jei nuosavų lėšų nepakanka, paskolų ekspertai pataria pirmiausia taupyti ir tokiu būdu „pasitreniruoti“ ruošiantis paskolai. Tačiau jauni žmonės skundžiasi, jog susitaupyti pradinį įnašą – labai sunku. Galbūt tokį įprotį išsiugdyti padės KTU docentės patarimai? „Kiekvienas galime išsiugdyti įprotį taupyti. Taupymas – tai mokėjimas sau. Kiekvieną dieną mokame kitiems už paslaugas ar prekes, tai kodėl gi nesusimokėjus ir sau už finansinį saugumą, gerą savijautą, didesnį pasitikėjimą savimi, tikslų siekimą bei jų įgyvendinimą?“, – retoriškai klausia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentė Alfreda Šapkauskienė.
KTU lektorės teigimu, santaupos padeda užtikrinti finansinį saugumą įvykus nenumatytiems įvykiams. Taupymas taip pat yra geriausias būdas išbristi iš skolų bei įgyti finansinę laisvę, tuo pačiu stengiantis padidinti ir savo pajamas.
– Posakį, kad taupyti reikia „juodai dienai“, esame girdėję kiekvienas. Kokios dar yra, o gal turėtų būti, taupymo priežastys?, – paklausėme A. Šapkauskienės (KTU archyvo nuotr. apačioje).
– Kiekvienas esame girdėję, kad taupyti reikia „juodai dienai“, tačiau kiek mūsų iš tiesų yra tai padarę? Daug žmonių šiandien gyvena nuolat nerimaudami ar baimindamiesi dėl ateities: jaučia nerimą prarasti darbą, sveikatą ar šeimos maitintoją. Kitas kraštutinumas, kai žmonės visiškai ignoruoja šias nenumatytas aplinkybes.
Nerimo ar perdėto optimizmo galima išvengti prisiimant atsakomybę už savo veiksmus. Santaupos didina saugumo jausmą, nes ne taip baugu prarasti darbą turint sutaupytų pinigų tiek, kad, įvykus nenumatytam įvykiui ir nesumažinus savo ar savo šeimos poreikių, būtų galima oriai gyventi šešis ar dvylika mėnesių, kol bus surastas naujas pajamų šaltinis.
Taupymo priežasčių gali būti labai įvairių, tai priklauso nuo uždirbamų pajamų, patiriamų išlaidų bei asmeninių poreikių. Taupyti reiktų viskam, ko negalima nusipirkti nepaėmus paskolos. Poreikiams patenkinti reiktų vengti vartojimo kreditų, o taip pat ir greitųjų kreditų ar net kreditinių kortelių teikiamų skolinimosi paslaugų.
Nereiktų leisti pinigų, kurių dar neuždirbome. Geriausias būdas išbristi iš skolų bei įgyti finansinę laisvę – pradėti taupyti, tuo pačiu stengiantis padidinti ir savo pajamas.
– Lengviau taupyti „juodai dienai“ ar konkrečiam tikslui?
– Išsikelti taupymo tikslus yra labai svarbu, nes visada lengviau siekti to, kas apčiuopiama bei išmatuojama pinigais ir laiku. Tuo pačiu, taupymas turėtų tapti įpročiu, todėl finansinio raštingumo būtina pradėti mokyti(s) nuo mažų dienų.
– Kokie yra efektyviausi taupymo būdai?
– Penktadalis Lietuvos gyventojų uždirba tik minimalų darbo užmokestį, kuris yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnis yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje), todėl taupymo tema mūsų šalyje yra socialiai jautri, tačiau jos vengti nereikėtų.
Prieš pradedant taupyti patartina peržiūrėti savo išlaidas: ar visos jos būtinos ir kurių galima atsisakyti. Jeigu pajamos yra tokios mažos, kad nėra iš ko taupyti, reiktų pradėti ieškoti naujų ar didesnių pajamų šaltinių.
Pinigų investavimo galimybių yra įvairių, tačiau tai priklauso nuo to, kaip greitai žmogui gali prireikti investuotų pinigų bei kokią įtaką asmens finansiniam saugumui padarytų investuotų pinigų praradimas. Juk kuo didesnė tikėtina investicinė grąža, tuo rizikingesnė investicija.
– Taupumas – įgimta ar išugdoma savybė?
– Kiekvienas galime išsiugdyti įprotį taupyti. Taupymas – tai mokėjimas sau. Kiekvieną dieną mokame kitiems už paslaugas ar prekes, tai kodėl gi nesusimokėti ir sau už finansinį saugumą, gerą savijautą, didesnį pasitikėjimą savimi, tikslų siekimą bei jų įgyvendinimą?
– Kiek procentų atlyginimo sumos reikėtų paskirti santaupoms per mėnesį, gaunant vidutinį darbo užmokestį?
– Tai priklauso nuo žmogaus mėnesinių išlaidų: vieni uždirbdami mažas pajamas geba sutaupyti, kiti, gaudami labai dideles pajamas, gyvena nuo algos iki algos. Esant galimybei, rekomenduojama santaupoms paskirti iki 10 proc. savo kasmėnesinių pajamų.
Lengviausias būdas sutaupyti yra atsidaryti naują banko sąskaitą, į kurią būtų periodiškai pervedama numatyta suma. Gavus papildomų finansinių įplaukų, atsidėti galima ir iki 50 proc. gautos sumos – juk prie šių pajamų dar nesame įpratę. Nerekomenduojama santaupoms paskirti visą papildomai gautą pajamų sumą, siekiant nemažinti motyvacijos daugiau uždirbti.
Labai dažnai noras taupyti netrunka praeiti, jeigu užsibrėžta sutaupyti suma yra per didelė, t.y. reikšmingai keičianti vartojimo įpročius. Visgi, universalių taisyklių nėra, reiktų į kiekvieną situaciją pažvelgti individualiai.
– Taupymas kartais prilyginamas menui. Galbūt kūrybiškiems, o ne racionaliems žmonėms lengviau taupyti?
– Mano nuomone, taupyti lengviau racionaliems žmonėms. Pasitelkę logiką ir apskaičiavimus, jie gali įvertinti, kiek pinigų reiktų išgyventi sunkmečio metu, kokie yra finansiniai tikslai bei kaip jų siekti.
– Gyvename vartotojiškoje visuomenėje. Kaip apriboti norą pirkti ir išlaidauti?
– Atsispirti pagundai pirkti, kai investuojami didžiuliai pinigai į skatinimą vartoti įvairias prekes ir paslaugas, nėra lengva, tačiau reikia prisiminti, kad lygybės ženklas tarp to, ko mes norime ir to, ko mums reikia, dedamas ne visada.
Be to, gajus įsitikinimas, kad taupymas yra „skausmingas“, nes pareikalauja atsisakyti tam tikrų trumpalaikių malonumų, tačiau tuo pačiu ir atitolina nuo ilgalaikių tikslų. Taupymas ir vartojimas atspindi kiekvieno iš mūsų apsisprendimą ir įsitikimus.
– Kaip atsispirti norui leisti sukauptas santaupas?
– Kiekvieną kartą prieš išleidžiant pinigus pasvarstykite, ar tikrai šios išlaidos yra neišvengiamos. Jei perkate spontaniškai, įsiklijuokite į piniginę užrašą ar priminimą, kurį kaskart matytumėte ją išsitraukę (šypsosi, – red. past.).
