Lietuvoje pakuočių atliekų rūšiavimas tampa kasdieniu įpročiu. Naujausia gamintojų ir importuotojų asociacijos „GAMTOS ATEITIS“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė: visada arba dažnai pakuočių atliekas rūšiuoja 76 proc. šalies gyventojų. Visada tai darančiųjų dalis per metus išaugo net 5 procentiniais punktais. Tuo pat metu gyventojų, kurie pakuočių atliekų niekada nerūšiuoja, dalis sumažėjo iki 6 proc. – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus.
Vis dėlto tiek apklausos duomenys, tiek atliekų tvarkymo praktika atskleidžia ir kitą medalio pusę. Kontroliniai patikrinimai rodo, kad kai kuriose savivaldybėse pakuočių konteinerių užterštumas vis dar siekia 50 proc., t.y. į juos patenka ir tos atliekos, kurios nėra laikomos pakuotėmis.
Pakuotė ar daiktas? Būtent čia gyventojai klysta dažniausiai
Apklausa parodė, kad žmonės dažniausiai suklysta spręsdami, kur mesti pakuotes, o kur – daiktus ar gaminius. Pavyzdžiui, 65 proc. respondentų klaidingai nurodė, kad senus plastikinius žaislus mestų į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius. Žaislai nėra pakuotė ir tokios atliekos turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Tiek pat apklaustųjų krištolinę vazą ar porcelianinius indus klaidingai mestų į stiklo konteinerį, nors tokios atliekos stiklo pakuočių srautui netinka – jos taip pat turėtų atsidurti stambiagabaričių atliekų aikštelėse.
Susipainiojama ir kalbant apie kasdienių daiktų rūšiavimą. Sulūžusius akinius 32 proc. apklaustųjų mestų į plastiko pakuočių konteinerį, 21 proc. – į stiklo, ir tik 40 proc. juos mestų į mišriųjų atliekų konteinerį, t.y. ten, kur tokios atliekos ir turėtų atsidurti.
„Nors viena vertus apklausos rezultatai džiuginantys – rūšiuojančių dalisyra pakankamai didelė ir auganti, tačiau vis dar nėra rūšiuojama tinkamai ir kokybiškai. Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės dažnai painioja, kas yra pakuotė, o kas – gaminys ar daiktas. Tuomet viskas, kas pagaminta iš plastiko ar stiklo, automatiškai atsiduria pakuočių konteineriuose, nors taip neturėtų būti. Dėl to turime tokį didelį, net iki 50 proc. siekiantį pakuočių konteinerių užterštumą ne pakuotėmis“, – sako „GAMTOS ATEITIES“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Pasak D. Ramanauskaitės, tokios klaidos kyla tiek iš nežinojimo, tiek dėl sisteminių rūšiavimo tvarkos šalyje trūkumų. „Apklausos rezultatai rodo daugelio žmonių pastangas elgtis atsakingai, tačiau kadangi kiekvienoje savivaldybėje vis kitokios rūšiavimo taisyklės bei jų interpretavimas, gyventojai pasimeta, nebežino kuo vadovautis, todėl dalis jų rūšiuoja kliaudamiesi nuojauta ir nuogirdomis“, – teigiaji. Tai patvirtinta ir apklausos duomenys: 45 proc. respondentų pakuočių atliekas rūšiuoja savo nuožiūra ir papildomos informacijos ta tema neieško.
Mitais apie rūšiavimą tikima vis mažiau
Apklausa atskleidė, kad gyventojų supratimas apie atliekų tvarkymo procesus yra pakankamai aukštas. Beveik 8 iš 10 gyventojų jau supranta, kad iš skirtingų konteinerių surinktos atliekos nėra tiesiog supilamos kartu. 43 proc. respondentų teisingai nurodė, kad atliekos surenkamos atskirai, nes atliekų surinkimo automobiliuose yra atskiros sekcijos skirtingiems srautams, dar 35 proc. žino, kad net jei atliekos tam tikru etapu susimaišo, jos vėliau išrūšiuojamos atliekų tvarkymo įmonėse.
„Vos kas dešimtas gyventojas vis dar mano, kad atliekos galiausiai yra sumaišomos ir neperdirbamos. Tai rodo, kad anksčiau itin gajūs mitai pamažu traukiasi“, – pastebi D. Ramanauskaitė.
Kitas dažnas įsitikinimas taip pat po truputį keičiasi. Apklausos duomenimis, pusė gyventojų jau žino, kad pakuočių nebūtina plauti po tekančiu vandeniu – pakanka pašalinti maisto likučius. Vis dėlto beveik trečdalis respondentų mano, kad pakuotes būtina kruopščiai plauti.
„Tai nėra klaida, o labiau rodo gyventojų norą elgtis teisingai. Žmonės bijo suklysti, todėl persistengia, eikvoja laiką ir vandenį. Ilgainiui tai gali tapti net ir barjeru rūšiavimui“, – įspėja „GAMTOS ATEITIES“ atstovė.
Už tvarumą dalis gyventojų pasiruošę mokėti daugiau
Apklausa atskleidė, kad dalis Lietuvos gyventojų yra pasirengę prisidėti prie tvaresnių sprendimų ir finansiškai. Beveik trečdalis – 29 proc. apklaustųjų – nurodė, jog sutiktų mokėti brangiau už prekės pakuotę, jei žinotų, kad ji bus perdirbta ir taip prisidėtų prie gamtos išteklių tausojimo. Per metus tokių žmonių dalis išaugo net 7 procentiniais punktais.
„Tai reikšmingas signalas gamintojams ir importuotojams – dalis gyventojų jau šiandien atkreipia dėmesį į pakuočių tvarumą ir perdirbimo galimybes. Nors tai dar nėra daugumos pasirinkimas, tendencija yra aiški ir nuosekliai stiprėjanti“, – pabrėžia D. Ramanauskaitė.
Dažniau mokėti daugiau už perdirbamą pakuotę sutiktų miestų gyventojai, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, besimokantis jaunimas bei didesnes nei vidutines šeimos pajamas gaunantys asmenys. Tokią poziciją dažniau išsakė ir tie gyventojai, kurie pakuočių atliekas rūšiuoja nuolat.
Visuomenės lūkestis – vienodostaisyklės
Apklausa rodo aiškų ir jau kelerius metus nekintantį visuomenės lūkestį – 77 proc. gyventojų pasisako už vienodą pakuočių atliekų rūšiavimo sistemą visose Lietuvos savivaldybėse. Šiai nuomonei pritaria tiek nuolat rūšiuojantys, tiek tai darantys rečiau.
„Kol taisyklės skirtingose Lietuvos vietose skiriasi, žmonės neišvengiamai pasimeta bei klysta. Vienodos rūšiavimo taisyklės visoje šalyje leistų sumažinti klaidų skaičių. O svarbiausia įvairios informacinės kampanijos, švietimo iniciatyvos būtų kur kas efektyvesnės ir prasmingesnės“, – tvirtina „GAMTOS ATEITIES“ atstovė.
Tačiau kol tokių taisyklių nėra, D. Ramanauskaitė primena: jei kyla abejonių, į kurį konteinerį mesti vieną ar kitą atlieką, visada galite užsukti į „GAMTOS ATEITIES“ parengtą bei nuolat atnaujinamą rusiavimoabc.lt ir greitai pasitikrinti, kaip rūšiuoti teisingai.
Apie gyventojų apklausą. 2025 metų lapkričio mėnesį reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 108 atrankos taškuose.
