Atsižvelgdamas į didėjantį COVID-19 atvejų skaičių Lietuvoje ir pasaulyje, vienas didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS įvedė papildomų saugumo priemonių keliaujantiems iš ar į Lietuvą.
Nuo šio pirmadienio plaukiantys keltais Vokietijos arba Švedijos kryptimis apsaugines priemones, dengiančias nosį ir burną, privalo dėvėti terminalo patalpose, bendro naudojimo patalpose kelte, sėdimų vietų salone ir bendro naudojimo kajutėse. Veido kaukės nebūtinos tik laivo denyje – gryname ore.
Be to, savitarnos restoranuose nuo šiol ne tik Švedijos, bet ir Vokietijos maršrutuose maistas keleiviams bus tiekiamas įgulos narių. Keltuose veikiančios parduotuvės, barai ir restoranai dirba, tačiau visur, išskyrus restoranuose bei baruose valgio metu, reikia dėvėti kaukes.
Šiuo metu keleivių srautai ribojami ir pačiuose DFDS keltuose, keliaujantys periodiškai raginami pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu, kai leidžia oro sąlygos – laiką leisti erdviuose atviruose deniuose. Saugų atstumą išlaikyti padeda ir specialus žymėjimas, pasirūpinta dažna paviršių dezinfekcija, papildomomis higienos priemonėmis.
„Saugumas – didžiausias mūsų prioritetas, todėl ėmėmės visų PSO ir atsakingų šalies institucijų rekomenduojamų saugumo užtikrinimo keltuose priemonių. Suprantame, kad kartais tai gali kelti nepatogumų keleiviams, tačiau labai norime paprašyti jų elgtis atsakingai. Užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui galime tik susitelkę ir veikdami išvien. Savo ruožtu mūsų komanda ir toliau tęsia darbus, siekdama užtikrinti prekių tiekimą ir keleivių pervežimą“, – sako DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.
Jo teigimu, būtent toks susitelkimas padėjo bendrovei sėkmingai susidoroti su pirmąja koronaviruso banga – pirmosios padidinto saugumo priemonės keltuose buvo įvestos dar kovą, o DFDS keltai visą karantino laikotarpį plaukė įprastu grafiku. Tiesa, tuomet saviizoliacija buvo privaloma tik keleiviams iš Švedijos, o nuo šios savaitės pradžios – ir atvykusiems iš Vokietijos.
„Sulaukiame skambučių iš klientų, kurie nori perkelti keliones būtent dėl poreikio saviizoliuotis sugrįžus į Lietuvą. Natūralu, kad sumažėjo ir turistų iš Vokietijos, kurie planavo atostogas Lietuvoje“, – pastebi V. Klumbys.
Dėl įsigaliojusių naujų reikalavimų po kiekvienos pamainos saviizoliacijos turi laikytis ne tik visos Švedijos, bet dabar ir Vokietijos keltus aptarnaujančios įgulos, todėl DFDS pasirūpina tų, kurie neturi galimybės saviizoliuotis nuo artimųjų, nakvynės vieta, maitinimu. Siekiant užtikrinti keleivių ir kolegų saugumą, komandos nariams taip pat neleidžiama palikti laivo jam sustojus Vokietijoje, Švedijoje ar Lietuvoje.
Reaguodamas į sparčiai besikeičiančią situaciją, DFDS svarsto galimybes ateityje įvesti ir kitų saugumo priemonių. Pavyzdžiui, riboti sėdimų vietų salone skaičių, stabdyti atskirų lovų pardavimą kajutėse.
„Nors dabartinė situacija mums – net sudėtingesnė nei kovo mėnesį, mat dabar jau abi mūsų keltų kryptys iš Lietuvos įtrauktos į padidinto saugumo reikalaujančių šalių sąrašą, pamokas išmokome ir namų darbus atlikome. Vokietijos linijai įvedame kai kuriuos ribojimus, kurie jau buvo taikomi Švedijos linijai. Vis tik laivai nestoja, keleiviai keliauja, o kroviniai juda toliau visomis kryptimis. Matome, kad lyginant su pavasariu, šiuo metu ir atsakingos institucijos stengiasi labiau atsižvelgti į bendrą ekonomikos ar verslo kontekstą, ribojimus įvesti tikslingiau ir lokaliau“, – pastebi DFDS atstovas.
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimais, nuo rugpjūčio pradžios visi, grįžtantys į Lietuvą iš užsienio oro ar jūrų transportu, turi užpildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) registracijos formą – popierinę arba internetinę anketą. Anketas laivuose surenka NVSC specialistai, grįžtančių gali būti paprašyta pasimatuoti ir kūno temperatūrą.
Šiuo metu Europos ekonominės erdvės šalyse mažesnis nei 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklis (esant tokiam skaičiui, grįžus iš minimos šalies nebūtina saviizoliacija) yra 9 šalyse: Slovėnijoje, Norvegijoje, Lietuvoje, Italijoje, Slovakijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Šiuo metu Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 12,8.
