2024 m. pabaigoje, kai D. Trumpas vėl buvo išrinktas JAV prezidentu, finansų rinkose tvyrojo optimizmas. Tikėtasi, kad verslui palanki administracija skatins ekonomikos augimą, o JAV įmonių akcijų kainos toliau kils. Tuo metu euro zonos ekonomikai prognozuotas silpnumas, ypač Vokietijai balansavus ties recesijos riba. Euro ir dolerio kursas beveik pasiekė paritetą, investuotojai perkėlinėjo kapitalą iš Europos į JAV. Tačiau 2025-ieji prasidėjo kitaip, nei tikėtasi – JAV ekonomikos perspektyvos ėmė kelti abejonių, o euro zonos ekonomika demonstravo atsigavimo ženklus.
Tai puikiai iliustruoja smulkiojo ir vidutinio verslo rodikliai. Nuo 2025 m. pradžios JAV „Russell 2000“ indeksas pakilo tik 1.4 proc. (ir nuo sausio pabaigos nukrito beveik 1 proc.), o Vokietijos „mDAX“ šoktelėjo net 9.6 proc., iš kurių beveik 7 proc. – nuo sausio pabaigos.
Kodėl pasikeitė investuotojų lūkesčiai?
Pagrindinė priežastis – JAV ir euro zonos ekonomikos ciklų konvergencija: ekonomikos plėtros ir nuosmukio ciklai abiejose Atlanto pusėse pradeda artėti vienas prie kito. 2024 m. JAV ekonomika augo dėl valstybės išlaidų, dirbtinio intelekto investicijų ir stiprios vidaus paklausos, o euro zona stagnavo. Tačiau 2025 m. pradžioje ši dinamika ėmė keistis.
Vasario mėnesio PMI rodikliai rodo JAV ekonomikos sulėtėjimą – indeksas siekė tik 50,4 punkto, o tai riboja augimą. Pramonės sektoriaus rodikliai atrodė geriau, tačiau augimas buvo nulemtas laikino veiksnio, vadinamojo „tariff front loading“ aspekto, kai įmonės skuba importuoti komponentus, bijodamos tarifų. Dar didesnį nerimą kelia JAV paslaugų sektorius – jo PMI smuko iki 49,7 punkto, blogiausio rezultato per pastaruosius dvejus metus.
Paslaugų sektoriaus lūkesčius slopina „DOGE“ komisijos inicijuoti valstybės išlaidų karpymai bei infliacijos rizika. Sausio mėnesį infliacija JAV paspartėjo dar net neįvedus naujų tarifų. Aukštos palūkanos kartu su mažėjančiomis valstybės išlaidomis formuoja rizikingą „kokteilį“, kuris gali lemti JAV ekonomikos sulėtėjimą.
Euro zona: atsigavimo signalai ir palankios prognozės
Kol JAV susiduria su iššūkiais, euro zonos ekonomika demonstruoja netikėtą gyvybingumą. Vokietijos pramonės aktyvumas, nors vis dar siekia 46,1 punkto (t.y. pramonė vis dar yra recesijoje), yra geriausias per pastaruosius dvejus metus. Pozityvūs signalai rodo, kad Vokietijos pramonės atsigavimas gali būti tvarus. Smulkių ir vidutinių įmonių „mDAX“ indeksas taip pat patvirtina, kad investuotojai tiki ilgalaikiu euro zonos atsigavimu.
Dar vienas euro zonos pranašumas – Europos Centrinio Banko (ECB) ketinimai mažinti palūkanas. Prognozuojama, kad 3 mėn. EURIBOR rudenį kirs 2 proc. ribą, o 6 mėn. – priartės prie šios ribos. Pingantis finansavimas sudarys palankias sąlygas verslo investicijoms ir plėtrai. Tuo metu JAV centrinis bankas (FED) greičiausiai išlaikys aukštas palūkanas iki pat metų pabaigos.
Nauja pasaulio ekonomikos tendencija
Akivaizdu, kad pasaulio ekonomikoje formuojasi nauja tendencija – JAV ekonomika pradeda lėtėti, o euro zonos ekonomika išlenda iš stagnacijos. Tai reiškia, kad JAV ir euro zonos ekonomikos ciklai ir toliau artės. Baltijos šalių verslo atstovams ši dinamika siunčia aiškią žinią – atėjo laikas investuoti į plėtrą. Mažėjančios palūkanos euro zonoje ir atsigaunantys užsakymai sudaro palankias sąlygas verslo augimui. Laiku priimti investiciniai sprendimai gali tapti konkurenciniu pranašumu, ypač kai JAV rinkose gali prasidėti ilgesnis lėtėjimo laikotarpis.
2025-ieji pradeda naują ekonominio žaidimo etapą. Nors JAV rinkų euforija po prezidento rinkimų išblėso, euro zonos ekonomikos atsigavimas siūlo naujas galimybes tiems, kurie pasiruošę jomis pasinaudoti. Baltijos šalių verslui dabar svarbiausia nepraleisti progos investuoti ir augti.
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė
