Lietuvoje pradedamas gydymo įstaigų reitingavimas, ko iki šiol dar nebuvo. Nuo šiol ne tik pacientai galės matyti reitingų viršūnėse esančius medikus ir gydymo įstaigas, bet ir patys medikai matys, kokias užima pozicijas, kur reikia pasitempti. Pirmiausia įstaigos bus reitinguojamos pagal keliolika kriterijų, vėliau jų sąrašas bus plečiamas. Reitingai bus atnaujinami du kartus per metus.
Reitinguojamos bus 409 pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kurios turi sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, t. y. poliklinikos, šeimos centrai, šeimos gydytojų kabinetai. Į šias gretas patenka tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos. Tuo tarpu nevertinamos yra tos įstaigos, kurios neturi sutarčių su ligonių kasomis.
Tai yra pirmasis mūsų šalies gydymo įstaigų reitingavimo etapas, kuomet startuojame su kokybiniais reitingais, t. y. viešai bus matomi rezultatai, kurie rodo pacientams teikiamų paslaugų kokybę. Jie bus skelbiami Valstybinės ligonių kasos (VLK) interneto svetainėje ir viešai prieinami visiems žmonėms. Ateityje planuojama išplėsti rodiklių sąrašą, pagal kurį bus vertinamos gydymo įstaigos. Tai reiškia, kad pacientai ir patys medikai galės matyti platesnį sveikatos sistemos paveikslą.
Įstaigų reitingavimą pagal gerų darbo rezultatų rodiklių reikšmes galima rasti VLK interneto svetainėje ČIA.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai yra dar vienas svarbus reforminis žingsnis, siekiant gerinti šalies gydymo paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams.
„Tai labai svarbus sisteminis pokytis, nes nuo šiol pacientai, rinkdamiesi gydymo įstaigą, kurioje nori būti prisirašę ir gauti reikiamas medikų paslaugas, turės daugiau galimybių gauti aktualios informacijos prieš priimdami svarbų sprendimą. Bus matomi įstaigų vertinimai pagal konkrečius rodiklius, kurių ateityje tik daugės. Tai seniai planuota naujovė. Su kolegomis iš VLK jai ruošėmės ne vienerius metus. Ir tai tik pradžia“, – sako ministras A. Veryga.
Žinoma, anot ministro A. Verygos, neabejotinai bus ir tokių atvejų, kai atsiras nepatenkintų šiais reitingais, bet tai normalu, juk bet kokios naujovės sukelia įvairių reakcijų.
„Esame pasirengę tobulinti startuojančią reitingavimo sistemą, tad konstruktyvi kritika ir pasiūlymai mums labai svarbūs. Girdime, klausomės ir dirbame. Juk visi norime geriausių rezultatų. O stengtis turime dėl ko. Štai naujausias Europos Komisijos tyrimas rodo, kad Lietuva pagal daugelį rodiklių tarp kitų šalių yra sąrašo pabaigoje. Tad turime visi stengtis tobulinti sistemą, pertvarkyti taip, kad galėtume kilti į aukštesnes pozicijas“, – įsitikinęs ministras A. Veryga.
Artimiausiu metu bus diskutuojama dėl dar 8 naujų rodiklių, kuriuos pasiūlė šeimos gydytojus atstovaujančios draugijos, aktyviai dalyvaujančios plečiant gerų darbo rezultatų rodiklių spektrą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius teigia, kad įstaigų darbo rezultatai lemia ne tik pacientų pasitikėjimą.
„Nuo jų priklauso ir įstaigoms skiriamas finansavimas – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo papildomai mokami priedai už gerus darbo rezultatus bei skatinamieji priedai už tam tikrų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų atlikimą. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pajamų struktūroje apmokėjimas už gerus darbo rezultatus sudaro beveik 13 procentų“, – teigia G. Kacevičius.
LSMU Šeimos klinikos šeimos gydytojos Aušrinės Kontrimienės teigimu, labai svarbu, kad nuo šiol medikai turės galimybę matyti savo individualų rezultatą, siekiant nustatytų kokybės rodiklių. Tai naudinga tiek gydymo įstaigų vadovams, tiek patiems medikams.
„Mums tikrai svarbu, kad savo pacientams teiktume tik aukščiausios kokybės paslaugas. Matydami, kad kolegos kažką daro geriau, galėsime vieni iš kitų pasimokyti, padiskutuoti. Tai bus naudinga visai sveikatos priežiūros sistemai ir stiprins pacientų pasitikėjimą medikais. Tačiau gerų darbo rezultatų sąrašas turi būti plečiamas, kad paslaugų kokybė būtų visapusiškiau atspindėta“, – sako gydytoja A. Kontrimienė.
Įstaigų darbo rezultatai lemia ne tik pacientų pasitikėjimą, bet ir joms skiriamą finansavimą – už skatinamųjų paslaugų teikimą ir gerus darbo rezultatus sveikatos priežiūros įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) mokama papildomai. Intensyviai dirbančioms gydymo įstaigoms skatinti šiemet iš PSDF iš viso skiriama 35,1 mln. eurų. Tad tokia apmokėjimo už paslaugas tvarka jas skatina siekti geresnių darbo rezultatų, o pacientai dėl to sulaukia daugiau šeimos gydytojų dėmesio, aukštesnės paslaugų kokybės, tikslesnės ir ankstyvesnės įvairių ligų diagnostikos bei profilaktikos, kas leidžia mažinti eiles pas gydytojus specialistus.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras teigia, kad įstaigų reitingavimas yra sveikintinas žingsnis, nes tai skatintų sveikatos priežiūros sektoriaus kokybės vystymąsi, o gydytojus ir jų komandas – dirbti efektyviau.
„Visgi ateityje vertinimas turėtų būti atliekamas ne kas pusmetį, o kas ketvirtį arba kas mėnesį. Tuomet vadovai galėtų operatyviau reaguoti į gydytojų darbo kokybę. Gerų rezultatų vertinimo modelis turėtų būti pritaikytas taip, kad kiekvieną mėnesį įstaiga galėtų įsivertinti veiklos rezultatus ir už juos gauti atlygį iš PSDF. Taip pat siūlyčiau ateityje peržiūrėti rezultatų vertinimo rodiklius, ypatingai akcentuočiau poliligotumo rodiklių išskyrimą“, – sako K. Štaras.
Papildomas mokėjimas už gerus darbo rezultatus buvo įvestas dar 2008-aisiais. Iš pradžių buvo nustatyti 4 rodikliai, o šiuo metu jų yra net 16. Net 14 iš jų priskiriami šeimos gydytojo komandai, 1 – pirminei odontologinei pagalbai, 1 – pirminei psichikos sveikatos priežiūrai.
Įstaigoms už gerus darbo rezultatus mokama pagal šiuos rodiklius:
- vaikų priežiūros intensyvumą (vertinama, ar prisirašiusieji kreipiasi į šeimos gydytoją ar pediatrą bent kartą per metus dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo);
- prevencinių programų vykdymą (atsižvelgiama į gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio prevencinių programų vykdymo rezultatus);
- sergančiųjų lėtinėmis ligomis priežiūrą (analizuojama, kaip dažnai pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis (arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma, pneumonija ir kt. ligomis) yra gydomi ligoninėse;
- labai svarbaus tyrimo atlikimą vaikams, kuris padeda išsiaiškinti, ar būtinas gydymas antibiotikais, už vyresnių nei 65 metų žmonių skiepijimą nuo gripo.
Spaudos konferencijos vaizdo įrašą galite pamatyti ČIA.
SAM informacija
