Meškių kaime prie Bubių piliakalnio (Šiaulių r.) gyvenanti Dalia Danilaitienė savo namus Velykoms pradeda puošti prieš porą savaičių. Erdviame prieškambaryje ant komodos pamerktą beržo šaką nukabina pačios kurtais margučiais, prie lubų pritvirtina Šiaulių universiteto studentės autorinį darbą – smulkiomis gėlytėmis dabintą didžiulį kiaušinį. Iš tiesų net ir mažiausio pirštelio galėtų nekrutinti – vis tiek namuose dvelktų gražiausia metų švente: Dalia jau daug metų renka dekoratyvinius kiaušinius ir turi nemenką jų kolekciją.
Vienas už kitą gražesni
Nuostabias riešines mezganti tautodailininkė D. Danilaitienė dekoratyvinių kiaušinių kolekcijai paskyrė spintą ir keturias sekcijos lentynas. Jose kone keturi šimtai šešiasdešimt vienas už kitą įdomesnių eksponatų. Kolekcija kasmet didėja, nes Dalia su vyru Algimantu mėgsta keliauti ir iš kiekvienos kelionės parsiveža vis naują eksponatą. Kartais net ir po kelis – jei tik pavyksta rasti originalų, gražų, akiai patrauklų ir širdžiai mielą Velykų simbolį. Prieš mėnesį sutuoktiniai grįžo iš Izraelio, su jais parkeliavo Jordanijoje įsigytas marmurinis kiaušinis.
Įdomupaskaityti
„Ilgai ir atkakliai ieškojome. Šventojoje Žemėje nebuvo didelio kiaušinių pasirinkimo, be to, jie labai brangūs. Vis šmėžavo puošti dekupažo technika, bet kainavo šimtą dolerių. Ranka tikrai nekilo tiek mokėti“, – pasakoja D. Danilaitienė.
Rodydama savo kolekciją, ji be galo didžiuojasi viršutinėse spintos lentynose išrikiuotais kiaušiniais. Vienoje jų stikliniai, parkeliavę iš Čekijos, Airijos, Austrijos. Nepaprastai gražūs ir lietuviški – „Jiesios“ porcelianiniai ar Panevėžio stiklo meistrų darbai. Moteris rodo kiaušinį, kuris, sukiojant prieš šviesą, žėri vis kita spalva. Atidžiau patyrinėjus ir davus valią vaizduotei galima įžiūrėti paukščio, delfino figūrėles. Kitas dėmesį patraukia ryškia mėlyna spalva, trečias – viduje besiskleidžiančia lelija. Pats seniausias ir brangiausias 1953 metais iš Maskvos vyro tėčio parvežtas nedidukas krištolinis kiaušinis. Kai buvo maži, vaikai labai mėgo su juo žaisti, ridenti, todėl dabar jis apibraižytas ir praradęs pirminį žavesį. Dalia tikisi, kad gerai nuvalytas ims vėlei blizgėti ir žaižaruoti.
Netoliese ant kojelės stovi kiaušinis iš Minsko – buvo labai gražiai supakuotas, o ir kaina įspūdinga – 32 tūkst. rublių. Pernai Dalia su Trečiojo amžiaus universitetu vėl važiavo į Baltarusiją ir, žinoma, negrįžo tuščiomis. Tarp stiklinių kiaušinių įsikūrė saldaininę atstojantis krištolinis suvenyras. Ne kartą Baltarusijoje besisvečiavusi kolekcininkė pastebi, kad stiklo dirbiniai, palyginti su ankstesniais metais, gerokai pabrangę, kaskart vis plačiau tenka atverti piniginę.
Akys užkliūva už kiaušinio, kurio viduje tupi raudonskiauteris gaidys. Dalia šypsosi: taip, daugelis nori paimti jį į rankas ir atidžiau patyrinėti. Bet tada įspūdis menksta, nes kiaušinis sukurtas iš paprasto plonyčio stiklo, gražiai atrodo tik iš toliau. Visus viliojantį kiaušinį pirko tarybiniais laikais Šiaulių universalinės parduotuvės suvenyrų skyriuje, jis pagamintas, berods, Ukrainoje. Pasak D. Danilaitienės, visuomet atrodo, kad žinios apie kiaušinį amžiams liks atmintyje. Deja, laikui bėgant, blunka, kol lieka tik nuotrupos. Patvirtindama savo žodžius, kolekcininkė ranka mosteli koralą primenančio kiaušinio pusėn: nusipirkusi nuplėšė etiketę, o dabar taip norėtų prisiminti autoriaus pavardę, metus ir vietą, kur šis gražuolis buvo sukurtas.
Geriausia dovana
Į D. Danilaitienės kolekciją kiaušiniai atkeliavę kone iš pusės pasaulio: Turkijos, Gruzijos, Kanados, Kenijos, 
Zambijos, Rumunijos, Egipto, Italijos, Sicilijos. Vienus pati parsivežė, kitus dovanojo sūnūs, draugai, giminaičiai. Jie jau seniai žino, kad geriausia dovana Daliai – dar nematytas kiaušinis. „Visi įpareigoti ir šią užduotį puikiai atlieka“, – rodydama lauktuves iš tolimiausių pasaulio šalių juokiasi kolekcininkė. Daugiausia kiaušinių iš egzotiškų šalių yra parvežęs jūrininku dirbantis sūnėnas Justinas.
Krikštasūnis Laimonas prieš daugelį metų Italijoje pamatė ažūrinį kiaušinį. Tokių Lietuvoje dar nebuvo, todėl pasišovė kaip įmanydamas trapųjį siuntinį parvežti į Bubius. Suvyniojo į kelias nosinaites, įdėjo į dėžutę ir visą kelią saugojo lyg savo akį. Panašiai kiaušinį, kuriame išraižytas šv. Jurgis ir karalienė Tamara, iš Gruzijos vežė sesuo Genovaitė. Baimindamasi, kad nesudužtų, į lagaminą nedėjo – kelias skrydžio valandas laikė rankose.
Dalia puikiai žino, kad iš svečios šalies kolekcinius kiaušinius parsivežti labai sunku: kiek spustelėjus, neapdairiai įdėjus tarp kietų daiktų kaipmat skyla, dūžta į mažiausius šipulius. Tuomet ir širdį skauda, ir labai apmaudu.
Metai iš metų rinkdama kolekciją moteris sužinojo įdomių faktų apie kiaušinius. „Sūnus praktiką atliko Kinijoje ir kaip įprasta parvežė kiaušinį, – pasakoja D. Danilaitienė. – Įteikdamas pasveikino su Kalėdomis. Pasirodo, Indijoje, Kinijoje margutis yra ne Velykų, o Kalėdų simbolis. Italijoje, Švedijoje, Anglijoje kiaušinio formos porcelianinėse dėžutėse mėgstama laikyti arbatžoles.“
Nedidelis šviesiai violetinis iš Amerikos parvežtas kiaušinis atskleidė Baltųjų rūmų tradiciją. Čia prieš gražiausią pavasario šventę nudažoma šimtas kiaušinių, ant jų pasirašo tuo metu šalį valdantis prezidentas ir prieš pat Velykas jie išdalijami žmonėms. 2006 metais Daliai sesuo parvežė margutį su prezidento Dž. Bušo autografu ir jo šunelio atvaizdu – kiaušinį pamatė pas išeivijos lietuvę, ši jį įdėjo parvežti į gimtinę.
Vertingiausias D. Danilaitienės kolekcijos eksponatas – Sankt Peterburge įsigyta Faberžė kiaušinio kopija. Kiaušinis primena altorių, kurio centre Dievo motina su kūdikėliu ant rankų. Kolekcininkė ypač džiaugiasi per penkiasdešimtmečio jubiliejų draugės, buvusios bendramokslės specialiai užsakytu sukurti baltu kiaušiniu, dekoruotu auksu, su užkoduotu linkėjimu. Dalia labai brangina ir mamos sesers skutinėtą kiaušinį: „Jos jau seniai nebėra tarp mūsų, o josios rankomis sušildytas margutis gyvena ir nematoma gija jungia praeitį su dabartimi.“
Iš tėvų namų
Pasak kolekcininkės, rasti įdomų, dėmesio vertą kiaušinį nėra lengva. Jos nevilioja meninės vertės, šilumos stokojantys ar atmestinai sukurti margučiai – visuomet ieško savitų, įdomių raštų, faktūros dirbinių.
Mintis rinkti kiaušinius D. Danilaitienei atėjo nejučia. Jos tėvelis labai gražiai peiliuku skutinėjo Velykų margučius, mama taip pat dailiai mokėjo marginti. Labiausiai traukiančių akį, spalvingiausių, įdomių raštų kiaušinių nesuvalgydavo, pasidėdavo, kad galėtų ilgesnį laiką pasigrožėti. Juos surikiuodavo gerai matomoje vietoje – lentynoje, knygų priekyje. Kraustydamasi iš tėvų namų Dalia margučius pasiėmė – tai ir buvo jos kolekcijos pradžia.
Kolekcininkė prisimena vieną linksmą nutikimą. Prieš daugiau nei trisdešimt metų Pageluvyje dalyvavo slidinėjimo varžybose ir gavo prizą – pusiau perskilusį kiaušinį su išsiritusiu paukščiuku. Varžybų organizatoriai apie D. Danilaitienės pomėgį nieko nežinojo, bet dovaną parinko pačią tinkamiausią.
Jurga Sajenkienė, „Šeimininkės“ korespondentė
Jurgos Sajenkienės nuotraukos
