Jurga Sajenkienė, „šeimininkės“ korespondentė
Spalio pabaigoje Šiaulių universitete didelei grupei pirmo kurso studentų įteikti Šiaulių miesto garbės piliečių vardinės stipendijos gavėjo pažymėjimai. Mecenatų stipendijos – ne naujiena, bet šios alma mater stipendijos nuo kitų skiriasi tuo, kad jomis norima skatinti jaunimą pasilikti Šiauliuose.
Šiaulių universiteto rektoriaus prof. Donato Jurgaičio žodžiais, universitetas skiria nemažai stipendijų. 1991 metais kultūros mecenatė Laisvyda Martusevičienė įsteigė žinomo lietuvių rašytojo, režisieriaus, aktyvaus visuomenės ir politikos veikėjo Povilo Višinskio stipendiją. Ji kasmet įteikiama geriausiai besimokantiems ir aktyviai įvairiose veiklose dalyvaujantiems universiteto humanitarinio profilio studentams.
Keli studentai apdovanojami Vandos ir Vytauto Šliūpų stipendijomis. Jomis pagerbiamas iš Šiaulių krašto kilęs žymus lietuvių spaudos ir politikos veikėjo, aušrininko, gydytojo dr. Jono Šliūpo atminimas.
Šiaulių universiteto studentai šiais mokslo metais sulauks stipendijos, įsteigtos Kazimiero Butkaus, lietuvių kilmės filantropo, lakūno, baigusio Šiaulių mokytojų seminariją, pokario metais emigravusio į Australiją ir ten praleidusio visą gyvenimą, iniciatyva. Seimo narys Bronis Ropė paskyrė stipendiją geriausiam universiteto istorikui.
Vardinės stipendijos – savotiška padėka už pasiekimus ir nedidelis stumtelėjimas naujų iššūkių link. 100, 150 ar 200 eurų išmoką šešiolika universiteto studentų gaus kiekvieną mėnesį visus mokslo metus. Tikimasi, kad stipendijos nenutrūks ir kitais studijų metais.
Šiaulių universitetas, bendradarbiaudamas su miesto savivaldybe, šių mokslo metų garbės piliečių vardines stipendijas nutarė skirti pirmos pakopos bakalauro studijų studentams, ne vyresniems nei 24 metų, kurių bent vieno valstybinio brandos egzamino įvertinimas siekia 90–100 balų. Taip pat tiems, kurie per pastaruosius dvejus metus tapo tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojais arba prizininkais, buvo šalies olimpinės rinktinės nariais arba kandidatais, pasaulio žaidynių čempionais arba prizininkais. Stipendijomis paskatinti ir jaunuoliai, gyvenantys socialiai remtinose šeimose. Kandidatus siūlė mokymo įstaigos, išreikšti pageidavimą gauti stipendiją galėjo ir patys abiturientai.
Pasak komunikacijos, rinkodaros ir neakademinės veiklos tarnybos direktorės Linos Bivainienės, ateityje planuojama stipendiją skirti ne tik pirmakursiams.
„Studentų atstovybė vardinių stipendijų iniciatyvą mielai sutiko ir palaiko. Jos nuomone, reikėtų skatinti ne tik mokslus pradėjusius, bet ir įpusėjusius ar baigiančius studentus. Palaikymo ir paramos reikia visiems“, – įsitikinusi L. Bivainienė.
Pirmaisiais Šiaulių miesto garbės piliečių stipendininkais tapo abiturientai, mieste baigę „Romuvos“, „Lieporių“, Stasio Šalkauskio, Sporto, Šiaulių universiteto, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijas. Vieni jų puikūs sportininkai, kiti itin meniški, treti nepavejami informacinėse technologijose, inžinerijoje.
„Net nebūčiau pagalvojęs, kad mieste tiek daug gabaus jaunimo ir toks platus sporto šakų spektras. Stipendijas gaus tinklinį, moterų futbolą, krepšinį, irklavimą propaguojantys jauni žmonės, kurie, tikimės, po studijų liks gyventi ir dirbti Saulės mieste“, – sako rektorius prof. D. Jurgaitis.
Kad gabus regiono jaunimas turėtų kuo palankesnes sąlygas studijuoti, dirbti ir kurti, buvo parengti stipendijų skyrimo ir administravimo nuostatai. Stipendininkų kandidatūras svarstė universiteto, savivaldybės darbuotojai, taip pat miesto garbės piliečiai – visų nuomonė, pastabos, palaikymas buvo svarbus ir vertinamas.
Garsina miestą ir šalį
Tarp laimingųjų, visus mokslo metus galėsiančių džiaugtis skatinamąja stipendija, pateko Rasa Mažeikaitė. Kūno kultūros specialybės pirmakursė, dar besimokydama Šiaulių sporto gimnazijoje, savo pasiekimais garsino ne tik miestą, bet ir šalį. Ji – perspektyvinės pamainos sportininkė, Lietuvos jaunių rinktinės narė. Lengvaatletė 2016 metais tapo Baltijos šalių jaunimo ir jaunių daugiakovių mačo-čempionato penkiakovės čempione, tarpvalstybinio jaunimo mačo 3 vietos, Baltijos šalių jaunimo ir jaunių daugiakovių mačo-čempionato septynkovės varžybų 4 vietos, Lietuvos čempionato penkiakovės ir septynkovės laimėtoja.
Mergina sportuoti pradėjo vaikystėje: pirmąjį medalį pradinėse klasėse parsivežė iš Kaune vykusių gimnastikos varžybų. Jai visą laiką puikiai sekdavosi estafečių rungtyse „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Rasa kurį laiką lankė net aštuonis būrelius: dailės, muzikos, šokių, bet ilgainiui visas jėgas skyrė sportui.
Būta visko, ne tik laimėjimų, bet ir nesėkmių. Nurijusi nuoskaudą, šiaulietė visuomet susiima ir kitose varžybose stengiasi pasirodyti geriausia. Keliskart su sportu net norėjo atsisveikinti. Apsigalvoti privertė tėtis, sesuo, visuomet palaikę ir skatinę sportuoti. „Nuovargis ir nuolatinis skubėjimas daro savo. Po pamokų mokykloje turėdavau iš karto eiti į treniruotes, pavargdavau, todėl ir dingo motyvacija“, – priežastį įvardija R. Mažeikaitė.
Vienuoliktoje klasėje Rasa sportu tiesiog užsidegė, be jo negali nė dienos. Po paskaitų bėga į treniruotę, paskui į darbą teniso kortuose. Čia vaikus moko matyti kamuoliuką, taisyklingai laikyti raketę, gražiai judėti. Kad gautų trenerės licenciją, dar lanko kursus.
Veikli mergina be galo džiaugiasi gauta stipendija. „Tai labai gera paskata lankyti paskaitas, toliau sportuoti ir siekti naujų aukštumų“, – sako laiminga Šiaulių universiteto pirmakursė.
Ateitį sieja su sportu
Šalies baidarių irklavimo jaunių rinktinės narį Emilį Buivydą stipendija skatins tobulėti ir be galo pravers, nes jo sportas brangus. Daug kainuoja inventorius, pasiruošimas varžyboms, kelionės. 2016 metų pasaulio jaunių čempionato 17 vietos laimėtojas, daugkartinis čempionas kasmet sausio–vasario mėnesiais turi važiuoti treniruotis į šalis, kuriose nėra žiemos. Šiemet visą kovą praleido Kroatijoje.
Pirmakursis studentas tvirtai žino: savo ateitį sies tik su sportu. Dėl jo prieš kelerius metus paliko gimtąjį Skuodą ir atvažiavo mokytis į sporto gimnaziją, įstojo į Šiaulių universitetą.
Irklavimu Emilis susidomėjo atsitiktinai. Paplūdimyje, kuriame karštą dieną susirenka daug žmonių, pamatęs baidares irkluojančius draugus ir pats panoro pabandyti. Pradžioje ne kartą teko apsiversti ir niurktelėti į vandenį, tačiau irkluoti patiko. Į treniruotes lekia su didžiausiu užsidegimu. Tėvai iš pradžių nelabai palaikė tokį sūnaus pasirinkimą, bet ilgainiui nusileido ir dabar didžiuojasi Emilio pasiekimais bei didele valia, ryžtu ir noru eiti vis tolyn.
