Antri metai Jurbarko mieto centrą okupuoja kalėdinė mugė – šiemet joje dominavo ūkininkai, per patį dovanų pirkimo piką džiuginę miestiečius originaliais sūriais, kepiniais ir suvenyrais.
Iniciatyvos suburti visus Jurbarko krašto namudininkus ir amatininkus užpernai ėmėsi kaimo turizmo sodybos „Jurodis“ savininkė Kristina Vančienė. Prieš dvejus metus pasklidęs „virusas“ šiemet suveikė savaime: vos pasklidus žiniai apie būsimą mugę, neraginami pradėjo registruotis dalyviai.
Šiemet gerokai daugiau buvo ne tik prekiaujančiųjų, bet ir perkančiųjų. Ne iš karto pavyko prisibrauti prie Smalininkų tautinio, kulinarinio paveldo bendruomenės moterų atvežtų kepinių, Raudonės kaimo bendruomenės moterų rankdarbių, pirkėjų netrūko ir žvakių liejėjams, šaukštų drožėjams, kalėdinių puokščių gamintojams.
Bet didžiausia mugės naujiena tapo ūkininkės Svajonės Vaicekauskienės pagaminti rankų darbo lydyti ir pelėsiniai sūriai, smaližių jau spėta pamėgti karamelė. Nauju amplua vieno didžiausių Jurbarke pieno ūkių savininkė
S. Vaicekauskienė suspindo gegužę Panemunės pilies kieme rengiamose mugėse. Sūrių gerbėjai jos rankų darbo gaminius, pagardintus įvairiausiais prieskoniais, pamėgo iškart, todėl eilė kalėdinėje mugėje prie Svajonės prekystalio nesibaigė tol, kol ūkininkė neišpardavė visų sūrių. Šaltą, lietingą gruodžio popietę kalėdinės mugės dalyvius „apšildė“ Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro muzikantai, karšta žuviene vaišino Viešvilės kaimo bendruomenė. Kad mugė praeitų sklandžiai, prisidėjo daug žmonių – Skirsnemunės krašto ūkininkas Mindaugas Dilys nepagailėjo palapinėms sukalti medienos, jaunieji šauliai per lietų kalė palapines, moksleiviai ir Jurbarko krašto samariečių bendrijos dienos centrus lankantys vaikai pynė eglišakių vainikus.
Organizatoriai svajoja, kad tradicine tapusi kalėdinė mugė ateityje galėtų trukti visą savaitę – Jurbarke netrūksta turinčiųjų ką parduoti ir norinčiųjų nusipirkti.
Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
