Namuose per mėnesį sunaudojami, pavyzdžiui, 8 kub. m vandens. Šalia namo įrengtas 6 kub. m nuotekų kaupimo rezervuaras, bet jį ištuštinti prireikia tik kartą per kelis mėnesius. Kur dingsta likusios nuotekos?
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai atkreipia dėmesį, kad kaupimo rezervuare nuotekos nėra valomos ir negali savaime išnykti. Atmetus laistymui ar kitoms reikmėms sunaudotą vandenį, didelis skirtumas tarp suvartoto vandens ir išvežtų nuotekų kiekio gali rodyti, kad rezervuaras yra nesandarus, įrengtas be dugno arba jo sienose padaryta angų.
Tokiu atveju nuotekos nėra sutvarkomos, o patenka į gruntą.
Tarša gali likti nepastebima
Pasak LGT Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Minkevičiaus, buitinėse nuotekose gali būti ligas sukeliančių bakterijų ir virusų, azoto, fosforo, organinių medžiagų, buitinės chemijos ir kitų teršalų. Patekę į gruntą, jie gali skverbtis gilyn ir pasiekti gruntinį vandenį.
Paradoksalu, bet sausas sklypo paviršius ir kvapo nebuvimas nebūtinai yra geras ženklas. Smėlio ir žvyro sluoksniuose nuotekos gali greitai susigerti, todėl tarša paviršiuje lieka nematoma, nors teršalai juda gruntinio vandens link.
V. Minkevičius pabrėžia, kad net iš pažiūros skaidrus ir bekvapis vanduo nebūtinai yra saugus. Pavyzdžiui, nitratai ir nitritai nesuteikia vandeniui nei specifinio skonio, nei kvapo, nei spalvos. Dar daugiau – virinant vandenį šie teršalai nepašalinami, o išgaravus daliai vandens jų koncentracija gali net padidėti.
Kaip sumažinti taršos riziką?
V. Minkevičius pataria periodiškai palyginti, kiek vandens per tam tikrą laikotarpį suvartota ir kiek nuotekų išvežta. Jei, atmetus laistymui ar kitoms reikmėms sunaudotą vandenį, išvežtų nuotekų kiekis gerokai mažesnis už suvartoto vandens kiekį ir toks neatitikimas nuolat kartojasi, reikėtų patikrinti rezervuaro ir vamzdynų sandarumą.
Nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti sandarus, o jo turinys – reguliariai išvežamas. Jei nuotekos valomos individualiame įrenginyje, jį būtina tinkamai prižiūrėti, nes sutrikusi sistema į aplinką gali išleisti nepakankamai išvalytas nuotekas.
Kaip pabrėžia V. Minkevičius, gruntas nuotekų nepaslepia – jis gali tapti keliu, kuriuo tarša pasiekia požeminį vandenį.
Gruntas nėra nuotekų filtras
Net gretimuose sklypuose geologinės sąlygos gali skirtis. Viename vyrauja vandeniui laidus smėlis ar žvyras, kitame – gerokai mažiau laidus priemolis arba molis. Skiriasi ir gruntinio vandens gylis, jo tekėjimo kryptis bei sezoniniai lygio svyravimai.
Taigi, nuotekoms patekus į gruntą, jų poveikis aplinkai priklauso ne tik nuo taršos kiekio, bet ir nuo geologinių bei hidrogeologinių sąlygų.
Teršalai juda kartu su vandeniu
Smėlio ir žvyro sluoksniuose vanduo skverbiasi greičiau. Todėl kartu su juo ištirpę teršalai gali greičiau pasiekti gruntinį vandenį, ypač jeigu jis yra negiliai.
Molingas gruntas vandenį praleidžia lėčiau, bet tai nereiškia, kad taršos pavojus išnyksta. Vandeniui sunkiai susigeriant, užterštas plotas gali užmirkti, nuotekos – kauptis prie paviršiaus ar sklisti į aplinkines teritorijas.
Be to, gruntinio vandens lygis per metus keičiasi. Sausą vasarą jis gali būti gana giliai, o pavasarį ar po ilgalaikių liūčių – gerokai pakilti. Kuo mažesnis atstumas tarp nuotekų patekimo vietos ir gruntinio vandens, tuo trumpesnis teršalų kelias.
Sklypo riba taršos nesustabdo
Požeminis vanduo nėra „uždara bala“ po vienu sklypu. Jis juda geologiniais sluoksniais, todėl vienoje vietoje į gruntą patekę teršalai nebūtinai ten ir lieka. Kartu su požeminiu vandeniu jie gali būti pernešami šulinio, gręžinio, šaltinio, griovio, upelio ar kito vandens telkinio kryptimi.
Galimą problemą gali rodyti nuolat drėgnas plotas, neįprastai vešli žolė, nemalonus kvapas, į paviršių besiveržiantis vanduo ar pakitusi šulinio vandens spalva, kvapas arba skonis. Vis dėlto, primena V. Minkevičius, matomų požymių nebuvimas dar nepatvirtina, kad taršos nėra.
Kai išvalytas nuotekas numatoma išleisti į gruntą, svarbu įvertinti grunto laidumą, gruntinio vandens gylį ir jo sezoninius svyravimus, galimą tekėjimo kryptį bei netoliese esančius šulinius, gręžinius ir paviršinio vandens telkinius.
Ne mažiau svarbu reguliariai prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemą ir nedelsiant reaguoti į galimus jos gedimo ar nesandarumo požymius.
LGT Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas V. Minkevičius pabrėžia: gruntas gali sulėtinti dalies teršalų judėjimą, bet jis nėra neribotas ir viską išvalantis filtras. Netinkamai tvarkomos nuotekos gali užteršti ne tik vieno sklypo gruntą, bet ir bendrus požeminio vandens išteklius.
