Klaipėdos rajone, pamario krašte, vykstantys pokyčiai vis labiau keičia ne tik gyvenamąją aplinką, bet ir sudaro naujas galimybes veikti vietos bendruomenėms, augti rekreacijai bei turizmui. Vienas iš svarbiausių šiuo metu vykdomų pokyčių – atgimstanti senoji Drevernos mokykla, kurios remonto darbai jau prasidėjo. Ne mažiau svarbus ir jau pradėtas įgyvendinti vandens turizmą skatinantis projektas – visiškai naujo ir visiems prieinamo slipo statyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Beje, jau pavasarį bus atvertas naujas šliuzas Drevernos upės senvagėje, prasidės Lankupių šliuzo tvarkyba.
„Esu įsitikinęs, kad pamario krašto potencialas dar toli gražu nėra išnaudotas, todėl visi šie projektai – tai išties reikšminga investicija į Drevernos ateitį. Ši teritorija šiandien yra auganti, vis labiau populiarėjanti ir turinti daug galimybių. Matome didėjantį žmonių susidomėjimą Dreverna, Svencele ir kitomis pamario vietovėmis, todėl mūsų pareiga – kurti tokią infrastruktūrą, kuri atlieptų augančius gyventojų, verslo ir poilsiautojų poreikius. Žinoma, siekiant įgyvendinti numatytus projektus, buvo ieškoma ir išorės finansavimo, o dalyvavimas tarptautiniame „MariEx“ projekte leido pritraukti beveik 300 tūkstančių eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Džiaugiamės turėdami galimybę investuoti į senąjį žvejų kraštą prie marių, kuris yra viena gražiausių Klaipėdos rajono teritorijų“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Pagrindinis tarptautinio „MariEx“ projekto tikslas – atnaujinti Pietų Baltijos regiono jūrinės krypties įvaizdį, įvairinti turizmo profilį bei didinti vietos patrauklumą vandens ir sausumos poilsiautojams. Pagal šį projektą šiuo metu Drevernoje įgyvendinamos dvi svarbios iniciatyvos: senosios Drevernos mokyklos pastato remontas ir naujo slipo statyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Rugsėjį šie projektai pristatyti projekto partnerių susitikime Švedijoje, kuriame daugiausia dėmesio skirta tam, kaip buvusias žvejybinių uostų ir kitų neįveiklintų teritorijų erdves pritaikyti šiuolaikinio turizmo poreikiams bei paversti jas patraukliomis lankytojų traukos vietomis. Susitikimo metu dalytasi gerosiomis patirtimis, aptarti bendri tarptautinės rinkodaros sprendimai, diskutuota, kaip pritraukti daugiau lankytojų, kartu išsaugant vietovių savitumą bei stiprinant tvaraus turizmo principus. Su tarptautiniais ekspertais aptartas vykdomų projektų potencialas, galimos pritaikymo kryptys bei tai, kaip vietos infrastruktūros atnaujinimas gali prisidėti prie viso Pietų Baltijos regiono patrauklumo didinimo.
Savivaldybė jau pasirašė rangos sutartį su UAB „Tima“ ir darbai Drevernos mokykloje – įsibėgėja. Čia pradėtas remontas, kurio vertė – kiek daugiau nei 430 tūkstančių eurų. Drevernos mokykloje ugdymo procesas nevyksta jau beveik dešimtmetį. Iki šiol veiklas čia vykdė Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras – organizavo dienos ir savaitines vasaros stovyklas, vykdė edukacijas, organizavo susitikimus. Sąlygos tokioms veikloms čia buvo ypač ribotos, todėl nuspręsta pastatą iš dalies rekonstruoti, atnaujinant jo stogą, vidaus apdailą, inžinerinius tinklus, įrengiant vėdinimo sistemas ir atliekant pastato šiltinimo darbus. Planuojama, kad jau ateinančią vasarą Drevernos mokykla taps dar viena traukos vieta tiek atvykstantiems, tiek vietiniams gyventojams. Čia ir toliau bus organizuojamos vaikų vasaros stovyklos, sudarytos tinkamos sąlygos apgyvendinimui, ištisus metus vyks neformaliojo ugdymo veiklos ir edukacijos, veiks atvira erdvė jaunimui. Projekto apimtyje numatoma ir tarptautinių iniciatyvų plėtra – jaunimo mainai pagal „Erasmus+“ programą, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, tarptautinės stovyklos ir festivaliai. Taip pat tai galės tapti puikia apgyvendinimo vieta skautams, šauliams ar net piligrimams, keliaujantiems Šv. Jokūbo keliu.
Kita „MariEx“ projekto dalis, ypač svarbi pamario krašto rekreacijai ir turizmui, – naujo slipo statyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Tai bus pirmasis Klaipėdos rajone veiksiantis viešas ir nemokamas slipas. Taip bus užtikrinta, kad mažieji pramoginiai laiveliai ir mėgėjiškai žūklei skirtos valtys būtų patogiai įleidžiami į vandenį. Įrengus slipą, bus dar paprasčiau vandeniu pasiekti Nemuno deltos regioninį parką, o per jį – ir Kuršių marias. Projektavimo darbų vertė siekia kiek daugiau nei 22 tūkst. eurų, o pats slipas jau suprojektuotas – jo ilgis sieks 18 metrų, o plotis – 4 metrus. Beje, šalia slipo bus sukurta ir visa reikalinga infrastruktūra su automobilių stovėjimo aikštele. Netrukus bus skelbiamas rangos darbų konkursas, o darbų baigtis numatoma jau kitų metų pavasarį.
Lygiagrečiai įgyvendinami ir kiti projektai pamaryje
Dar vienas šiuo metu Drevernoje vykdomas projektas, prisidėsiantis prie vidaus vandenų transporto infrastruktūros plėtros, – naujo šliuzo-reguliatoriaus statyba Drevernos upės senvagėje. Šiuo metu jau išbetonuotas šliuzo dugnas ir sienos. Taip pat sutvirtintos specialios į gruntą įleistos sienutės – jos apibetonuotos ir papildomai sujungtos tarpusavyje, kad konstrukcija būtų tvirta ir stabili. Toliau bus betonuojami slipo įtekėjimo ir ištekėjimo šlaitai bei tvarkomos ir betonuojamos prieigos prie jo. Planuojama, kad praplaukti naujuoju šliuzu laivai galės jau ateinantį pavasarį.
Ir tai ne vienintelis šliuzas, kurį siekiama atnaujinti – savo eilės sulauks ir Lankupių šliuzas, esantis Karaliaus Vilhelmo kanalo ir Minijos upės sankirtoje. Jau pateikta finansavimo paraiška Kultūros paveldo departamentui, o tvarkybos darbus planuojama atlikti dviem etapais. Lankupių šliuzo sutvarkymas prisidės prie dar vieno Klaipėdos rajono ypatingo objekto ir turistams patrauklios istorinės vertybės išsaugojimo.
Beje, jau džiaugiamasi ir dviem įgyvendintais projektais – po kapitalinio remonto darbų atidarytas istorinis Jokšų tiltas, einantis per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Jį sutvarkius, po daugybės metų vėl atvertas susisiekimas tarp Drevernos ir Svencelės kaimų per Jokšus. Taip pat pagerintas pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimas su Drevernos uostu – sutvarkyta 305 metrų kelio atkarpa nuo J. Gižo sodybos iki Drevernos mažųjų laivų uosto.
Drevernos–Svencelės teritorijos bendrojo plano rengimas
Šiuo metu dirbama ir ties dar vienu svarbiu visos Drevernos–Svencelės teritorijos vystymo etapu – rengiamas šių vietovių bendrasis planas. Klaipėdos rajono taryba jau pritarė teritorijos kurortinės plėtros krypties pasirinkimui, todėl šiuo metu bendrasis planas yra sprendinių formavimo stadijoje. Užbaigus šį etapą, drauge su bendrojo plano rengėjais pakviesime gyventojus ir verslo atstovus į gyvus susitikimus, kuriuose bus pristatomi parengti sprendiniai.
„Išties, Drevernos–Svencelės teritorijoje turime išskirtinę gamtą, vandenį, kultūrinį ir istorinį paveldą, o kartu – vis didėjantį žmonių norą čia gyventi, lankytis ir kurti verslus. Šiandien investuodami į infrastruktūrą mes kuriame pagrindą nuosekliam ir tvariam šio krašto augimui bei siekiame, kad Dreverna–Svencelė taptų dar patrauklesne vieta visiems, kurie renkasi Klaipėdos rajoną gyvenimui, verslui ir poilsiui prie vandens“, – sako Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.
