Surinktos lėšos – miesto biudžeto dalis
UAB „Šiaulių šviesa“ administruoja rinkliavos surinkimą, mokėjimus, leidimus ir kontrolę, tačiau surinktos lėšos nėra bendrovės pajamos. Jos perduodamos Šiaulių miesto savivaldybei. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintuose vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad rinkliavos lėšos naudojamos mokamų zonų infrastruktūros remontui ir plėtrai.
Tai reiškia, kad rinkliava vertinama ne kaip atskiros stovėjimo vietos mokestis, bet kaip vienas iš miesto infrastruktūros finansavimo šaltinių. Mokamoje zonoje kartu tvarkomos automobilių stovėjimo vietos, kiemai, privažiavimai, pėsčiųjų takai, jų apšvietimas ir kiti tarpusavyje susiję infrastruktūros elementai.
Per septynis mėnesius – daugiau kaip 678 tūkst. eurų
2026 metų sausį surinkta 93 549,69 Eur, vasarį – 83 123,94 Eur, kovą – 101 887,87 Eur, balandį – 100 034,22 Eur, gegužę – 101 206,01 Eur, birželį – 96 884,32 Eur, o liepą – 101 617,29 Eur vietinės parkavimo rinkliavos. Vidutiniškai per mėnesį surinkta apie 96,9 tūkst. Eur.
Bendrą 678 303,34 Eur sumą sudarė ne vien mokėjimai už trumpalaikį automobilių stovėjimą. Iš jos 438 255,70 Eur sudarė rinkliava už stovėjimą, 196 668,44 Eur – rinkliava už abonementus, 4 187,20 Eur – už rezervuotas vietas, o 39 192 Eur sumokėta pagal pažeidimo pranešimus. Todėl vertinant parkavimo sistemą svarbu atsižvelgti į visą jos paslaugų ir pajamų struktūrą.
Racionalus planavimas – visos miesto sistemos mastu
Šiaulių miesto savivaldybė infrastruktūros darbus planuoja ne pavieniais sprendimais, o vertindama jų tarpusavio ryšį, techninę būklę, gyventojų poreikius ir galimybę vienu projektu sutvarkyti didesnę teritoriją. Miesto savivaldos pastangos nukreiptos į tai, kad infrastruktūros plėtra būtų nuosekli, o turimos lėšos būtų naudojamos racionaliai ir sukurtų kuo didesnę ilgalaikę naudą miestui.
Toks požiūris ypač svarbus centrinėje miesto dalyje, kur automobilių stovėjimas susijęs su gyvenamųjų kvartalų, viešųjų įstaigų, pėsčiųjų judėjimo, apšvietimo ir eismo organizavimo sprendiniais. Sutvarkius visą teritoriją, o ne tik vieną jos elementą, gerėja ne tik parkavimo sąlygos, bet ir eismo saugumas, aplinkos kokybė bei teritorijos prieinamumas.
2026 metais infrastruktūrai – daugiau kaip 1,17 mln. eurų
Savivaldybės administracijos duomenimis, 2026 metų sausį–liepą mokamoje zonoje esančiai infrastruktūrai panaudota 599,5 tūkst. Eur. Rugpjūtį–gruodį numatyta panaudoti dar 574 tūkst. Eur. Taigi per metus į šiose teritorijose esančius objektus planuojama investuoti apie 1,1735 mln. Eur.
Ši suma yra didesnė už per pirmuosius septynis mėnesius surinktą rinkliavą. Tai parodo, kad mokamos zonos infrastruktūra finansuojama kompleksiškai: naudojamos ne tik vietinės rinkliavos, bet ir Savivaldybės biudžeto, Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Europos Sąjungos lėšos. Toks skirtingų šaltinių derinimas leidžia įgyvendinti didesnės apimties projektus ir neatidėti miestui reikalingų darbų.
Didžiausia investicija – viso kvartalo rekonstrukcija
Didžiausia 2026 metų sausio–liepos mėnesiais panaudota suma – 497,1 tūkst. Eur – teko kvartalo tarp A. J. Greimo, A. Mickevičiaus ir Vytauto gatvių rekonstrukcijai. Tai kompleksinis teritorijos sutvarkymo projektas, apimantis ir apšvietimą, o infrastruktūra pritaikyta 112 automobilių stovėjimo vietų.
Vilniaus gatvės atkarpos nuo Draugystės prospekto iki Ežero gatvės infrastruktūrai panaudota 59,1 tūkst. Eur; šiame projekte sutvarkyta infrastruktūra 27 stovėjimo vietoms. Renovuoto daugiabučio Trakų g. 32 kiemui, įskaitant apšvietimą, skirta 33,6 tūkst. Eur, o renovuotų daugiabučių Vytauto g. 106 ir 110 kiemui – 7,9 tūkst. Eur. Automobilių stovėjimo aikštelei su pėsčiųjų taku Draugystės pr. 25A, kartu įrengiant apšvietimą, panaudota 1,6 tūkst. Eur, o bendrai pėsčiųjų ir automobilių statymo zonai tarp Varpo g. 15 ir 17, prie Civilinės metrikacijos skyriaus, – 0,2 tūkst. Eur.
Darbai tęsiami iki metų pabaigos
Rugpjūčio–gruodžio laikotarpiui didžiausia numatyta suma – 400 tūkst. Eur – skirta mokamos zonos kvartalui ties Tilžės g. 107, 121 ir A. J. Greimo g. 56, 58. Projekte taip pat numatomas apšvietimas.
Renovuotų daugiabučių Vytauto g. 106 ir 110 kiemui planuojama skirti 90 tūkst. Eur, renovuoto daugiabučio Trakų g. 32 kiemui – 46 tūkst. Eur, Vilniaus gatvės atkarpai nuo Draugystės prospekto iki Ežero gatvės – 25,9 tūkst. Eur, o A. J. Greimo, A. Mickevičiaus ir Vytauto gatvių kvartalo rekonstrukcijai užbaigti – 12,1 tūkst. Eur. Bendra šių suplanuotų darbų vertė siekia 574 tūkst. Eur.
Administravimas užtikrina visos sistemos veikimą
Parkavimo sistemos administravimas apima gerokai daugiau nei rinkliavos surinkimą. UAB „Šiaulių šviesa“ vykdo mokėjimų ir leidimų administravimą, kontrolę, klientų aptarnavimą, prižiūri parkomatus, užtikrina informacinių sistemų veikimą, organizuoja atsiskaitymo kanalus ir planingai atnaujina įrangą. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojus atnaujintiems nuostatams, mokama zona buvo išplėsta beveik dvigubai, palyginti su iki tol galiojusia zona. Bendrovei ši išplėsta zona buvo perduota iš karto, todėl nuo pat veiklos pradžios ji vykdo parkavimo kontrolę maždaug 2 000 mokamų automobilių stovėjimo vietų.
Per 2026 metų sausį–liepą Šiaulių miesto savivaldybės sumokėta paslaugos kaina su PVM sudarė 287 845,51 Eur. Iš šios sumos 226 560,81 Eur sudarė faktinės veiklos sąnaudos, įmonės atlygis už paslaugų teikimą – 11 328,05 Eur, o 49 956,65 Eur – į valstybės biudžetą sumokėtas PVM. Šie skaičiai apima visos parkavimo sistemos veikimą, kontrolę, technologijas, parkomatų nusidėvėjimą, klientų aptarnavimą ir infrastruktūros priežiūrą.
Investicijų tęstinumas
2025 metais Šiauliuose už automobilių stovėjimą surinkta 1 173,4 tūkst. Eur. Savivaldybės duomenimis, visos šios rinkliavos lėšos buvo panaudotos. 2026 metų darbų ir planuojamų investicijų apimtis rodo, kad pasirinkta kryptis tęsiama: rinkliava grįžta į mokamos zonos infrastruktūrą, o didesni projektai įgyvendinami papildomai pasitelkiant kitus finansavimo šaltinius.
Savivaldybės uždavinys – ne tik surinkti rinkliavą, bet ir paversti ją matomais, tarpusavyje suderintais miesto pokyčiais. Nuoseklus planavimas, kompleksinis teritorijų tvarkymas ir racionalus finansavimo šaltinių derinimas leidžia kurti patogesnę, saugesnę ir ilgalaikiams Šiaulių poreikiams pritaikytą infrastruktūrą.
