Praėjusį sekmadienį Klaipėdos r. Veiviržėnų seniūnijos Šarkiškių miškelyje vyko jau tradiciniu tapęs renginys prie šv. Marijos skulptūros, pastatytos partizano Juozo Auškalnio-Kudirkos atminimui. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną pagerbti ne tik čia žuvę partizanai Antanas Kiminius-Laisvūnas ir Petras Toleikis-Šturmas, bet ir šią dieną 1972 m. susideginęs Romas Kalanta.
Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Jis kalbėjo apie partizanų aukos mastą ir didžiulę reikšmę, kurios iki šiol nesame iki galo įvertinę. Nors partizanų pagerbimui atminimo ženklų netrūksta, tačiau jų dvasios ir patriotizmo šiuolaikiniame gyvenime nepakanka. Vyskupas pabrėžė, kad būtent šiose Klaipėdos rajono vietovėse – miškingose Veviržėnų ir Endriejavo apylinkėse partizanų būriai veikė labai aktyviai ir partizanai buvo gerbiami. Ne toks dažnas atvejis, kad į partizanų pusę pereitų stribai – ne kaip infiltruoti į partizanų gretas išdavikai – o patikėję laisvos Lietuvos idėjomis, kurias skelbė partizanai ir dėl kurių kovojo. Būtent Endriejave per 10 stribų perėjo į partizanų pusę, kovojo ir žuvo su jais.
Šv. Mišias kartu aukojo Šilutės dekanato dekanas, Švėkšnos klebonas Saulius Katkus, kunigas Česlovas Degutis, Endriejavo parapijos klebonas Stasys Šlepavičius, Veiviržėnų parapijos klebonas Vidmantas Gricius, Vėžaičių parapijos klebonas Viktoras Daujotis, Priekulės parapijos klebonas Viktoras Ačas, Plikių parapijos klebonas Viktoras Liesis, Gargždų dekanato dekanas-kanauninkas Jonas Paulauskas, Gargždų dekanato kunigai: Donatas Žukauskas, Audrius Undraitis, Kęstutis Vainorius.
Savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė susirinkusiesiems priminė, kad pirmą kartą Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo šventė buvo surengta 1935 metais ir organizuojama iki 1938 metų, vėliau ją pakeitė Ginklų fondo akcija – lėšų rinkimas kariuomenei paremti. Tarpukariu pagrindinės šventės iškilmės vyko laikinojoje sostinėje Kaune. Šventė atgaivinta 1993 metais.
Klaipėdos rajone jau ketvirtus metus tapo tradicija šią datą paminėti Šarkiškių miškelyje, kur 1950 m. žuvusio vyro Juozo Auškalnio – „Kudirkos“ atminimui žmona Liucija Auškalnienė pastatė Marijos su kūdikiu skulptūrą. Sovietmečiu vieta miške buvusi labai apleista, po Nepriklausomybės atgavimo Politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva sutvarkyta, prižiūrima ir Veiviržėnų seniūnijos.
Renginyje dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, LPKTS pirmininko pavaduotojas Zenonas Čerkauskas, valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, LPKTS Klaipėdos regiono koordinatorius Jurgis Endziulaitis, Grigiškių LPKTS filialo pirmininkas Juozas Stanėnas, Skuodo LPKTS filialo pirmininkė Gražina Ronkaitė, Šilalės LPKTS filialo pirmininkė Teresė Uksienė, Klaipėdos LPKTS pirmininkas Vytautas Mickus, Palangos LPKTS filialo pirmininkė Genovaitė Valavičienė, Šilutės LPKTS filialo pirmininkas Antanas Balvočius, Kretingos LPKTS filialo pirmininkė Valerija Žalienė, Gargždų LPKTS filialo pirmininkas. Jonas Šatkus, kiti LPKTS atstovai, Liakraščio „Tremtinys“ redaktorė Jolanta Navickienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius, Savivaldybės tarybos narys Jonas Dromantas.
Pasisakiusieji kalbėjo apie partizanų aukos prasmę, atsimenantieji tuos laikus dalijosi prisiminimais, kurie laikui bėgant ne visuomet blėsta, − kai kurie įgauna naujų spalvų ir atspalvių šiandienos kontekste. Ne visuose rajonuose yra tinkamai gerbiamas partizanų atminimas, vis dar atskamba sovietmečiu dvelkiančių antivalstybiškų pasisakymų, kad partizanai buvo banditai. Taip kalba tie, kurie ne viską žino arba netinkamai vertina. Daug tais laikais, ypač vėlesniais rezistencinio pasipriešinimo metais, siautė apsimetusių partizanais NKVD organizuotų būrių, kurie iš tiesų terorizuodavo ir plėšdavo gyventojus bei diskredituodavo tikrųjų partizanų kovą ir veiklą. Tarp jų buvo ir buvusių partizanų – išdavikų, tapusių smogikais. Tačiau sukarinta partizanų struktūra turėjo savo griežtas taisykles, kurioms nenusižengė didžioji dauguma tų, kurie kovojo iki galo. Partizanai, kurie padarydavo nusižengimų, įvykdydavo neplanuotų ir neteisėtų išpuolių, buvo baudžiami saviškių labai griežtai – dažnai ir mirtimi karo lauko teisme.
Džiugu, kad jauniausia nepriklausomybės karta jau vėl grįžta prie pagarbos rezistencijai, partizaniniam judėjimui, dalyvauja „Misijoje Sibiras“ ir tvarko partizanų kapus ir žuvimo vietas taip pat ir čia, Lietuvoje.
Tremtyje gimęs Klaipėdos rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius kalbėjo, kad jo ir jo šeimos gyvenime labai svarbus partizanų atminimas. „Tai, ką dėl Lietuvos padarė partizanai, įkvepia ir įkvėps daugybę ateinančių kartų, todėl turime nepamiršti, gerbti, liudyti tikrąją tiesą apie partizanų pasiaukojimą. Nepamirštama ir Romo Kalantos auka. Taip, vedami gyvos atminties mes priėjome ir prie Nepriklausomybės atgavimo. Būkime verti to“, − sakė Č. Banevičius.
Klaipėdos rajone gerbiamas tremtinių ir partizanų atminimas, − Priekulėje įsikūrusį Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus yra Gargždų krašto muziejaus filialas, todėl nuolat remiamas Savivaldybės. Skiriama lėšų ir kitiems atminimo paminklams bei renginiams, kurių iniciatorius ir nuolatinis organizatorius yra Savivaldybės tarybos narys Česlovas Tarvydas.
Renginį rikiuote papuošė Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė (vadas – Rolandas Lukšas) ir Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos 3-osios rinktinės 302 lengvoji pėstininkų kuopa (vadas – Gintautas Razma). Partizanų ir tremtinių dainas atliko politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“.
Daiva Beliokaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
