Gavote kvietimą į renginį, o grįžote prislėgti finansinės naštos keleriems metams ir nešini Jums nereikalingu daiktu. Tai gali nutikti kiekvienam.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pastaruoju metu gauna nemažai vartotojų prašymų pagalbos ir paklausimų dėl labai brangių prekių ar paslaugų įsigijimo, dažnai net išsimokėtinai keleriems metams. Pasiūlymai dažniausiai pateikiami telefonu, pagal Jūsų draugo rekomendaciją ir kviečiant atvykti į prekės ar paslaugos pristatymą/renginį. Tokiu būdu įsigyjami brangūs namų apyvokos daiktai, tokie kaip čiužiniai, turintys gydomųjų savybių, prabangūs siurbliai ar vandens filtrai, taip pat grožio puoselėjimui (veidui ar plaukams) skirtos prekės ir priemonės. Neretai tik kitą dieną žmonės „atsipeikėja“, jog sudarė jiems visiškai nenaudingą sandorį. Jie suvokia, kokią didelę finansinę naštą užsikrovė šeimai ir negali net sau paaiškinti, kaip galėjo sutikti su tokiu brangiu, jų šeimos biudžetui neadekvačiu bei nelabai reikalingu pirkiniu. Ypač rekomenduojame būti budriems, jei į renginį reikalaujama atsinešti asmens dokumentą. Dažniausiai tokio renginio baigtis būna žmogaus pasirašyta ilgalaikė vartojimo kredito sutartis.
Iš vartotojų prašymuose nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad kai kurios įmonės Lietuvoje naudoja agresyvius pardavimo būdus ar psichologinį spaudimą, mėgindamos priversti vartotojus pasirašyti sutartis dėl prekių įsigijimo išsimokėtinai, nesudarant galimybių pagalvoti prieš priimant sprendimą ir susipažinti su sutarčių sąlygomis. Tokiais atvejais dažnai naudojamos psichologinio poveikio priemonės: įkyrus įkalbinėjimas, siūlymas, kol klientas „pasiduos“. Be to, reikalaujama iš karto pasirašyti sutartį dėl prekių ar paslaugų pirkimo ar sumokėti avansą – tokiu atveju yra pavojus priimti neapgalvotą sprendimą.
Kokie pavojai tyko pasirašant sutartis ne prekybai skirtose patalpose?
Vartotojams, kurie susigundė atvykti į prekių ar paslaugų pristatymą, patariama nepriimti skuboto sprendimo, dėl kurio vėliau tektų gailėtis – nesijauskite nepatogiai ir nebijokite pasakyti „NE“. Labai svarbu nepasiduoti psichologiniam spaudimui ir atsiminti, kad klausimus užduodate JŪS. Tai ne pokalbis su draugu. Jei prekė Jus sudomino, neskubėkite pirkti jos iš karto – pasidomėkite, kiek toks daiktas kainuoja kitur. Visada išsaugokite dokumentus, kuriuos pasirašėte, mokėjimo kvitus, sąskaitas ir kt. – jų gali prireikti kreipiantis į valstybės institucijas dėl vartotojų teisių gynimo.
Teisės aktai numato vartotojo teisę atsisakyti pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos ne prekybos patalpose. Apie tai vartotojas turi pranešti pardavėjui raštu per 14 dienų nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna užsakytą prekę (kai sudaroma paslaugų sutartis – nuo sutarties sudarymo dienos). Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojas turi teisę atsisakyti ne visų sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose, pvz., supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo, ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių (pvz., čiužinių, kosmetikos gaminių, ir kt.), greitai gendančių prekių, ir kt. Išimčių sąrašas pateiktas Civilinio kodekso 6.22810 straipsnyje.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, jog priekabiavimas, prievarta, įskaitant fizinės jėgos panaudojimą arba pernelyg didelę įtaką, psichologinis spaudimas, skatinant vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, yra laikomi agresyvia komercine veikla, kuri yra draudžiama Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo. Taigi vartotojai, galimai patyrę tokius veiksmus, gali kreiptis į VVTAT.
