Kovo 8 dieną Plungės rajono savivaldybėje vyko ataskaitinė konferencija apie 2016 metais vykdytą Plungės rajono gyventojų sveikatingumo ugdymą, įgyvendinant Savivaldybės finansuojamas sveikos gyvensenos programas. Konferencijos dalyviams apie socialinį ir emocinį ugdymą, sveiką savęs matymą ir savivertę kalbėjo Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė.
Kaip pažymėjo Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė Stanislava Simonavičienė ir šios tarybos narė Roma Bužienė, šių metų kovo 8-ąją vyko jau šeštoji šios organizacijos metinė konferencija per jau antrąją bendruomenės kadenciją.
Konferencijos dalyvius, o ypatingai – dalyves, pasveikino vicemeras Mindaugas Jurčius, Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Gintautas Rimeikis.
Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos narys gydytojas Raimondas Doviltis pasidžiaugė, kad skaityti paskaitos apie emocinį intelektą ir emocines problemas į Plungę atvyko puiki lektorė I. Liubertienė. Paskaitos tema labai aktuali, nes lietuviai išsiskiria žema saviverte. Savaime suprantama, kad kalbėti apie savivertės ugdymą būtina pradėti nuo darželinio ir mokyklinio amžiaus. Tam pritarė ir Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė, mat tyrimai rodo, kad žmogus, kaip asmenybė, susiformuoja iki devintų gyvenimo metų.
Pirmojoje konferencijos dalyje buvo aptarti pernai Savivaldybėje vykdyti sveikos gyvensenos projektai. R. Bužienė pastebėjo, kad pasiekta geresnių rezultatų nei 2015 metais.
„Sveika gyvensena – plati sąvoka. Norime gyventi sveikai, bet ar žinome, nuo ko pradėti? Pradžių pradžia – asmens higiena, po to – žalingų įpročių atsisakymas, streso kontrolė, sveika aplinka. Džiugina, kad ir šiemet tarybai vertinti pateikti projektai pasižymi didesne branda, jų rengėjai labiau įsigilino į tai, ko prašoma“, – pastebėjo R. Bužienė.
Metinės konferencijos metu Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos padėkos raštais buvo pagerbta Aldona Danylienė – už 25 metų nuoširdžią veiklą su sergančiaisiais cukriniu diabetu, taip pat Ilona Vaitiekutė – už mokinių fizinio aktyvumo skatinimą per edukacinę, pilietinę ir socialinę veiklą Akademiko Adolfo Jucio pagrindinėje mokykloje, bei Audronė Norvaišienė – už įgyvendintas sveikatinimo programas „Vyturėlio“ lopšelyje-darželyje.
Konferencijos metu pasidalyta gražiausiomis akimirkomis iš 2016 metais įgyvendintų 25 programų (iš jų 3 vyko lopšeliuose-darželiuose, 1 – UDC, 9 – mokyklose, 3 – nevyriausybinėse organizacijose, 4 – savivaldybės įstaigose, 5 – kaimo bendruomenėse). Pasidžiaugta, kad į aktyvią veiklą buvo įtraukti ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, net seneliai! Iš viso bendruomenės sveikatos programose dalyvavo 5 197 asmenys, iš jų 240 – vaikų. Vyko įvairūs lauko žygiai, šeimų sporto turnyrai, daržovių mėnuo, judriosios pertraukos, dviračių žygiai, kelionės pajūriu ar Žemaitijos nacionaliniame parku, rytinės mankštos mokymai, ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis, zumbos pamokėlės, susitikimai su jaunais medikais ir t. t.
Konferencijos dalyviai ypatingai susidomėję išklausė lektorės I. Liubertienės paskaitos apie emocinį intelektą. Pernai per metinę konferenciją didelio dėmesio sulaukė kito kviestinio lektoriaus toksikologo Roberto Badaro paskaita. I. Liubertienė pastebėjo, kad ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems kartais sunku įvardyti savo emocijas, kurios turi didelės įtakos žmogaus gyvenimui. Paprasčiau tai padaryti būtų galima apėmusią emociją palyginus su tam tikru gamtos reiškiniu –net ir vaikai tai moka!
Dabar dažnai viešoje erdvėje kalbama apie laimės psichologiją, tačiau kokios yra jos sudėtinės dalys? Pasirodo, tai – protas, fiziniai, dvasiniai ir emociniai indėliai.
Ar lietuviai – empatiški? Ar sugeba ne tik nutuokti, bet ir pajausti, kaip esant vienai ar kitai emocijai jaučiasi kitas žmogus? Ar pagalvojame, kad empatija lygi savivertei, nepriklausomai nuo to, ką pats turiu ir ką darau? Ar turiu vidinį stuburą? Į ką atsiremsiu, jei viskas staiga gyvenime sugriūtų? Už ką save myliu?
Tai, pasak lektorės, sudėtingi klausimai, ypač, jei savęs nevertiname, negebame išlaikyti krūvių balanso, jei nemokame atsitiesti po streso, nežinome, kas mums teikia energijos, o kas ją atima.
„Net kiekvienas konfliktas ar kitoks sukrėtimas yra dar viena galimybė. Linkiu nebijoti pokyčių ir vykdyti juos mažais žingsneliais. Ko nematome plika akimi, galime, kaip Mažasis Princas, pajusti širdimi“, – kalbėjo I. Liubertienė, pakvietusi Plungės savivaldybės atstovus dalyvauti gegužės mėnesį numatytoje konferencijoje apie emocinio intelekto integravimo į Lietuvos švietimo sistemą (iki 2020 metų) perspektyvas.
Plungės rajono savivaldybės informacija
