Atsižvelgiant į skirtingą renginių organizavimo ir saugumo užtikrinimo praktiką bei siekiant, kad vieši renginiai vyktų sklandžiai ir saugiai, taip pat būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė, informacija dėl renginių saugumo užtikrinimo.
Policijos funkcijos, susijusios su viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimu renginiuose, įtvirtintos teisės aktuose:
- Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta policijos pareiga užtikrinti viešąją tvarką susirinkimuose, organizuojamuose šio įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad šio įstatymo taikymo sritis ribota – jis netaikomas daugeliui viešųjų renginių, pavyzdžiui, koncertams, sporto varžyboms ar kitiems pramoginiams renginiams.
- Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijų įstatymas nustato policijos funkciją užtikrinti viešąją tvarką bei dalyvių ir žiūrovų saugumą dainų švenčių metu.
- Lietuvos Respublikos sporto įstatyme įtvirtinta, kad policija teikia rekomendacijas renginių organizatoriams dėl saugumo priemonių, o organizatoriai privalo užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą.
- Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, policija, užtikrindama eismo saugumą, eskortuoja ir lydi specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis, lydi specialiosiomis transporto priemonėmis transporto priemones, kuriomis vežami keleiviai, masinių ir kitokių renginių dalyviai. Ši funkcija nelaikytina tiesiogine renginio saugumo užtikrinimo funkcija.
Išskyrus teisės aktuose aiškiai apibrėžtas išimtis, pirminė atsakomybė už renginio saugumą tenka renginio organizatoriui. Jis privalo įvertinti galimas rizikas, numatyti ir įgyvendinti tinkamas saugumo priemones, užtikrinti dalyvių srautų valdymą, patekimo kontrolę, apsaugą, medicininį aptarnavimą bei kitas būtinas priemones. Pažymėtina, kad viešąją tvarką renginių metu taip pat gali užtikrinti privačios apsaugos tarnybos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme. Taigi paprastai renginio organizatoriai turi galimybių įgyvendinti priemones, užtikrinančias renginio saugumą, todėl policijos pasitelkimas šioms funkcijoms yra perteklinis.
Visiems renginiams, kurie vyksta viešosiose vietose, savivaldybės išduoda leidimus. Savivaldybių tarybos patvirtinusios renginių organizavimo viešojo naudojimo teritorijose ir leidimų šiems renginiams išdavimo taisykles. Paprastai jose nustatoma, kad, teikdami prašymą leisti organizuoti renginį, renginių organizatoriai privalo nurodyti, kokiomis priemonėmis bus užtikrintas saugumas renginio metu, ar būtinas eismo ribojimas ir pan. Paminėtina, kad net ir eismo ribojimui policijos dalyvavimas nėra būtinas. Tai galima užtikrinti laikinais kelio ženklais ar renginyje dirbančių savanorių pagalba. Tačiau tokios priemonės turi būti nurodytos leidime organizuoti renginį.
Visose savivaldybėse policija įtraukiama į leidimų organizuoti renginius išdavimo ir rizikų vertinimo procesą ir toliau siekia aktyviai dalyvauti šioje veikloje, teikdama rekomendacijas bei įžvalgas dėl tinkamų priemonių taikymo.
Policija, vadovaudamasi policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka, kiekvienu atveju atlieka renginio rizikos vertinimą. Vertinamos galimos viešosios tvarkos pažeidimų, nusikalstamų veikų, neapykantos kurstymo, minios ar transporto spūsčių bei kitos rizikos, taip pat poreikis skubiai reaguoti į įvykius. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, renginys priskiriamas tam tikram rizikos lygiui (A, B arba C), pagal kurį sprendžiama dėl policijos pajėgų poreikio ir apimties.
Policijos pajėgos bus skiriamos dirbti tų renginių prieigose, kur, įvertinus nustatytas rizikas, jų dalyvavimas būtinas viešajai tvarkai užtikrinti. Pabrėžiama, kad policija vykdo daug aukšto prioriteto funkcijų, todėl pajėgų paskirstymas grindžiamas objektyviu poreikiu ir rizikų vertinimu.
