Iki birželio 1 d. savivaldybės turi nustatyti ateinančių metų žemės mokesčių dydį. Bene pirmoji šiemet žemės mokesčiais susirūpino Šilalė, patvirtinusi juos dar balandį. Šio krašto žemdirbiai gali džiaugtis – 2017 m. žemės mokesčiai jiems gerokai sumažės, tačiau savivaldybės biudžetas neteks didžiulės dalies pajamų.
Surenka daugiau mokesčių
Žemės mokesčio įstatyme nustatyta, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės naudojimo paskirtį, būdą bei pobūdį, naudojimo intensyvumą ir konkrečią sklypo vietą, gali nustatyti 0,0–4 proc. mokestinės žemės vertės tarifą.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. žemės mokestinė vertė yra masinio žemės vertinimo metu nustatyta vidutinė žemės rinkos vertė. Šiemet dėl Seimo palaimintų pereinamojo laikotarpio lengvatų žemės mokestis dar mažinamas 20 proc., o ateinančiais metais jį jau reikės mokėti visą.
Valstybinės žemės nuomos ir žemės nuomos mokestis sudaro nemažą Šilalės r. biudžeto dalį – pernai į savivaldybės sąskaitą gyventojai sumokėjo 72,7 tūkst. Eur valstybinės žemės nuomos ir apie 227 tūkst. Eur žemės mokesčio. Ir 
vieno, ir kito surinkta daugiau, nei buvo planuota.
Nors mokestis jau ketvirti metai didėja penktadaliu, Šilalės savivaldybės administracijos Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibelienė tvirtina, kad daugiau mokesčių surenkama ne dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos. Pernai Šilalės r. savivaldybė perdavė teismui mokesčių už valstybinę žemę ir žemės mokesčio nemokančius gyventojus ir įmones, todėl dalis užmaršuolių skolas iškart likvidavo.
Baus neprižiūrinčiuosius žemės
Daugiausia diskusijų ir Kaimo reikalų komitete, ir savivaldybės tarybos posėdyje sukėlė administracijos parengtas sprendimas dėl 2017 m. žemės mokesčio tarifų. Šilalės rajono taryba šiemet juos svarstyti ėmėsi gerokai anksčiau, gal net pirmieji Lietuvoje.
Šilalės r. savivaldybės administracija siūlė politikams ir šiemet nustatyti įprastus valstybinės žemės nuomos ir žemės nuomos mokesčius – žemės ūkio paskirties žemę apmokestinti 1,6 proc. žemės vertės mokesčiu. Sprendimo projektą dėl ateinančių metų žemės mokesčių rengę valdininkai nekeitė ir kitų tarifų: vandens ūkio, miškų ūkio žemę ir konservacinės paskirties žemę siūlė apmokestinti 1,5 proc., gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties teritorijų – 0,9 proc., pramonės, sandėliavimo ir infrastruktūros teritorijų – 1,2 proc., rekreacinių teritorijų – 1,6 proc., o komercinių teritorijų žemę – 2 proc. tarifu.
Skirtingus tarifus buvo siūloma taikyti tik apleistai žemei. Kaimo reikalų komiteto posėdyje toks pasiūlymas sukėlė tarybos nario Tado Bartkaus nuostabą. „Kodėl apleistai valstybinei žemei nustatome 4 proc., o nuosavai – 3 proc. tarifą? Jei jau baudžiame didesniais mokesčiais, bauskime visus vienodai – ir dirbančius valstybinę, ir nuosavą žemę. Skirstyti neteisinga“, – įtikinėjo T. Bartkus.
Šilalės r. meras Jonas Gudauskas tvirtino, kad panašiai elgiasi ir kitų rajonų politikai – vieni apmokestina apleistas žemes 4 proc., kiti – tik 2 proc. tarifu. Administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus aiškino, kad apleistos žemės yra mažai, todėl nėra reikalo kelti problemos. Tokie aiškinimai privertė T. Bartkų atsiimti pasiūlymą suvienodinti tarifą apleistai valstybinei ir privačiai žemei.
Tačiau vienodo apleistos žemės apmokestinimo problemą kėlė ne vien T. Bartkus – Finansų, investicijų ir verslo komitete tokią pačią mintį išsakė ir socialdemokratas Albinas Ežerskis. Pasak jo, apleidus valstybinę žemę, galima nutraukti sutartį, o nuosavos neprižiūrintiesiems kitų sankcijų, kaip didesnis apmokestinimas, nėra, todėl galėtų būti ir 4 proc.
„Solidu būtų visą apleistą žemę apmokestinti vienodai – paskatintume žmones geriau tvarkytis. Kad ir nedaug yra apleistų sklypų, vienas kitas vis dar pasitaiko“, – aiškino A. Ežerskis, kuriam prieštarauti neišdrįso nė vienas rajono vadovas.
„Tvarkiečių“ pasiūlymas nustebino
Sunkią žemdirbių dalią Šilalės savivaldybės politikai prisiminė tik tarybos posėdyje.
„Žemės ūkyje padėtis tragiška – ar negalėtume ištiesti žmonėms pagalbos rankos? Palikdami tą patį tarifą, žmonėms uždedame kasmet vis didesnę naštą“, – tarybos nariams aiškino Vytautas Jucius.
Pasak „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovo, kitos savivaldybės padeda savo ūkininkams. Štai Klaipėdos savivaldybė nustatė daug mažesnius žemės mokesčio tarifus.
Nustebintas pasiūlymo, meras J. Gudauskas puse lūpų prasitarė, kad vienais metais tokią dovaną gyventojai jau gavo – 2014 m. dėl rajono politikų nesugebėjimo susišnekėti rajono gyventojai visai nemokėjo žemės mokesčio. Savivaldybė tuomet neteko 800 tūkst. Lt.
Apginti rajono biudžetą pasiryžusi Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja R. Kibelienė tvirtino, kad sumažinti mokesčiai žemdirbių neišgelbės, todėl nėra būtinumo juos mažinti. Jos nuomone, Klaipėdos savivaldybėje žemės vertė didesnė, todėl nustačius mažesnius mokesčius klaipėdiečiai nemoka mažiau nei šilališkiai.
Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėjai pritarė ir Šilalės rajono meras, tačiau V. Jucius nepasidavė: „Mano žemė ribojasi su Klaipėdos r., tad kodėl turiu dešimt kartų mokėti daugiau nei kaimyninio sklypo savininkas? Siūlome taip sumažinti tarifą, kad žmonės pajustų – nustatyti visu procentu mažesnius mokesčius.“
„Mėgstame problemas permesti Vyriausybei, rašome raštus, jie bando ieškoti sprendimo, kai mes patys galime padėti savo žmonėms. Jei mažesni mokesčiai ir neišgelbės ūkininkų, bent sumažins naštą“, – V. Juciui pritarė T. Bartkus.
Virginijus Noreika pasiūlymą šiek tiek pataisė – pastebėjo, kad nereikėtų iki 0,2 proc. sumažinti mokesčio tarifo sodininkams, nes sodai Šilalėje tampa nauju gyvenamųjų namų kvartalu. V. Noreika mano, kad juose gyvenantys žmonės turi mokėti tokį pat mokestį, kaip ir įsikūrę gyvenamosiose teritorijose – 0,9 proc. žemės vertės.
Nedrįso nepritarti pasiūlymui
Balsavimas dėl 2017 m. žemės mokesčio tapo pagrindine praėjusio Šilalės savivaldybės tarybos posėdžio intriga. Įvairių partijų atstovai dairėsi vieni į kitus, šnibždėjosi ir rankas kėlė tarsi ko bijodami.
Iš 23 posėdyje dalyvavusiųjų už V. Juciaus pasiūlymą išdrįso balsuoti 12 tarybos narių, tačiau jų balsų užteko sprendimui priimti. O sprendimą elektroniniu balsavimu patvirtino jau visi vieningai.
„Tvarkiečių“ dėka ateinančiais metais rajono gyventojai už žemės ūkio paskirties žemę mokės 0,6 proc. žemės mokestį, vandens ūkio, miškų ūkio ir konservacinės paskirties žemė bus apmokestinta 0,5 proc. žemės vertės tarifu.
Tačiau mažesnius mokesčius ateinančiais metais mokės tik nuosavą žemę valdantys šilališkiai. Valstybinės žemės nuomos mokesčiai nustatomi tais pačiais metais, kai juos reikia mokėti.
Šiemet ir valstybinės žemės nuomotojai, ir nuosavos žemės valdytojai Šilalės r. mokės vienodus mokesčius – 1,6 proc. vidutinės žemės rinkos vertės. Į biudžetą planuojama surinkti apie 200 tūkst. Eur žemės mokesčių ir 58 tūkst. Eur. valstybinės žemės nuomos mokesčių. Pastarųjų surinkimas kasmet mažėja, nes menksta ir nuomojamos valstybinės žemės plotai.
Šilalės savivaldybė, kaip ir didžioji dauguma kitų šalies savivaldybių, kasmet nustato ir žemės mokesčio lengvatas: kaimo vietovėse neapmokestinami 1 ha, mieste – 15 arų sklypai. Lengvata gali naudotis asmenys, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai, jei jų šeimose nėra darbingų asmenų. Pernai dėl šių lengvatų Šilalės r. biudžetas neteko apie 10–12 proc. žemės mokesčio pajamų – net 30 tūkst. Eur. Tokios pat tendencijos turėtų išlikti ir šiemet.
Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Autorės nuotraukos
