Grupė Savivaldybės tarybos narių kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais buvo išvykusi į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Susitikę su Šiaulių ligoninės vadovais, politikai diskutavo dėl Akmenės krašto gyventojams teikiamų gydymo paslaugų ir aptarnavimo kokybės.
Po to, kai restruktūrizavo Naujosios Akmenės ligoninę, kai nebeliko reanimacinio, chirurgijos skyrių, kai į vieną sistemą sujungė greitosios medicinos pagalbos tarnybą, Akmenės krašto gyventojai patiria nemažai problemų ir nepatogumų. Savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos narė J. Dunauskaitė pasiūlė į posėdį pasikviesti Šiaulių ligoninės atstovus ir išdėstyti problemas.
Savivaldybės tarybos sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Z. Paulikienė pažadėjo inicijuoti tokį susitikimą. Ruošdamasi jam, sukaupė nemažai gyventojų nusiskundimų, žmonės konkrečių blogo medicininio aptarnavimo faktų pateikė ir per „Vienybės“ laikraštį. Meras V. Mitrofanovas parašė laišką Šiaulių ligoninės vadovams, ir lapkričio 2 dieną seniai lauktas ir pribrendęs susitikimas įvyko. Akmenės krašto gyventojų interesams atstovavo mero pavaduotojas A. Nicius, Tarybos nariai J. Dunauskaitė, Z. Paulikienė, R. Norbutas, V. Kenstavičius, R. Seniūnienė, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovė R. Embavičienė, Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė V. Sungailienė, Naujosios Akmenės ligoninės direktoriaus pavaduotoja I. Vorevičienė, Savivaldybės gydytoja D. Skėtrė.
Susitikimui vadovavusi Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė V. Makštutienė pirmiausiai apsidžiaugė sulaukusi savo gimtojo Akmenės krašto atstovų, nors žinojo, kad pokalbis nebus iš maloniųjų. Ji sakė, kad Naujosios Akmenės ligoninė restruktūrizuota viena iš pirmųjų apskrityje, kraštas labiausiai nutolęs nuo Šiaulių, todėl akmeniškiai pirmieji ir pajuto, ką ligoniui reiškia laikas ir gydymo paslaugų prieinamumas.
Dabar restruktūrizuotos ir Pakruojo bei Joniškio ligoninės. Darbo krūvio Šiaulių ligoninės medikams, ypač greitosios pagalbos ir priimamojo skyriuose, padaugėjo, gydytojų ir slaugytojų kontingentas nepadidėjo. Šiemet per aštuonis mėnesius greitoji medicinos pagalba iš Akmenės krašto gydyti vežė 1635 pacientus. Ne visus juos reikėjo vežti į Šiaulius, kai kuriuos reikėjo stebėti vietos gydymo įstaigose. Medicinos direktorės V. Makštutienės nuomone, ligonių aptarnavimas pagerėjo, kai buvo pastatytas Respublikinės Šiaulių ligoninės priestatas, kuriame ėmė veikti erdvus skubios pagalbos ir ligonių priėmimo skyrius.
Akmenės krašto politikai Šiaulių medikams, tarp kurių buvo priimamojo skyriaus vedėja, atvežtus ligonius aptarnaujantis chirurgas, traumatologas ir kiti, kėlė tokias problemas: į Šiaulius atvežti ligoniai priversti ilgai laukti, kol juos apžiūrės medikai specialistai; greitoji medicinos pagalba atveža ligonį ir palieka, kartais jis į ligoninę neguldomas, vėlai vakare namo grįžti nėra kuo; priimamajame skyriuje ligoniai po 5 valandas laukia, kada ir kas įvertins jų sveikatos būklę, suteiks pagalbą. Priekaištų Šiaulių medikams politikai bėrė vienas po kito. Vien Z. Paulikienė sakė gavusi 50 nusiskundimų dėl Šiaulių ligoninės darbo, dalį skundų, išdėstytų raštu, ji perdavė ligoninės vadovams. Politikai atkakliai ir dalykiškai gynė Akmenės krašto gyventojų medicininio aptarnavimo reikalus, nevyniojo į vatą nė vieno priekaišto.
Medicinos direktorė V. Makštutienė paaiškino politikams, kad ligonių parvežimo atgal paslauga nėra numatyta. Su širdies ritmo sutrikimais ligonį reikia bent dvi paras stebėti vietoje. Dalis ligonių į Šiaulių ligoninę atvyksta be šeimos gydytojų siuntimų. Kai kuriuos priekaištus buvo bandoma atremti: taip negalėjo būti… Deja, buvo – laikėsi savo politikai. Konkrečių faktų apie medikų abejingumą ligoniui išsakė A. Nicius, V. Kenstavičius, J. Dunauskaitė ir kiti akmeniškiai. Medicinos direktorė V. Makštutienė atvirai pasakė: nereikėjo tiek ilgai laukti, jei yra skundų, dėstyti juos iš karto, kai susiduriama su problemomis, gydytojai ir slaugytojai tikrai turi didžiulį darbo krūvį, gal todėl ir atsiranda spragų. Be to, sakė ji, ne visada galima pasirinkti, su kuo norėtum dirbti, apie etikos kodeksą kolektyve kalbama dažnai. Ji kvietė Akmenės krašto politikus susitikti ir pasikalbėti dažniau, nekaupti problemų ir skundų kalno.
Mero pavaduotojas A. Nicius sakė, kad Savivaldybė rastų galimybių paremti ligoninės paslaugą, kad vėlai vakare iš ligoninės akmeniškiai nebūtų išleidžiami namo, kad jie galėtų pernakvoti. V. Makštutienė atsakė, kad Savivaldybė galėtų finansiškai paremti ne nakvojimo, bet parvežimo į namus paslaugą.
Po susitikimo Akmenės krašto politikai apžiūrėjo Šiaulių ligoninės priimamojo skyriaus patalpas, klausėsi šio skyriaus vedėjos informacijos. Pokalbis iš tikrųjų buvo labai dalykiškas ir karštas. Po tokios diskusijos galima turėti vilčių, kad akmeniškiai ligoniai Šiaulių ligoninėje bus aptarnaujami operatyviau ir žmoniškiau.
Julija SEJAVIČIENĖ
