Socialiniuose tinkluose pasirodė nuogąstavimų esą nuo meninio akcento ant Palangos kopos, skirto Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, dingo šio menininko paveikslo reprodukcija. Reprodukcija nedingo, ji paimta saugoti.
Rugsėjo pabaigoje Palangos pajūryje atidengtas meninis akcentas „Plaukiančio molberto žinia“, skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Skulptoriaus Antano Pocevičius sukurta kompozicija sudaryta iš trijų simbolių.
Pirmasis – tvirtas granitinio laivelio formos pjedestalas, jo viršuje iškaldinta menininko monograma ir jubiliejiniai metai – 150.
Ant šio pamato iškilęs nerūdijančio plieno molbertas primena kūrybos kasdienybę – vietą, kur gimsta vizijos ir idėjos. Per atvirą molberto rėmą galima žvelgti į jūros horizontą, saulėlydžio dangų ar nuolat kintantį pajūrio peizažą.
Viršuje išsiskleidžia lengva, stilizuota paukščio abstrakcija.
Šis meninis akcentas – simbolinis molbertas ant kopos – įprasmina Čiurlionio kūrybos dvasią ir jo išskirtinį ryšį su jūra.
Atidarymo metu ant molberto buvo eksponuojama šiai progai pagaminta Čiurlionio paveikslo „Jūros sonata. Finale“ reprodukcija, priminusi jo kūryboje dažnai pasikartojančius jūros, bangų ir saulės motyvus.
Ši reprodukcija buvo skirta tik atidarymo ceremonijai, vėliau nuspręsta kūrinį eksponuoti kiek ilgėliau. Prasidėjus šalčiams ir esant nepalankioms oro sąlygoms, ji buvo nuimta ir šiuo metu saugoma Palangos kurorto muziejuje. Ateityje paveikslo reprodukcija vėl bus įstatoma į molbertą išskirtinėmis progomis – minint M. K. Čiurlionio gimtadienį, taip pat kitų su Čiurlioniu susijusių renginių, edukacijų ar kultūrinių iniciatyvų metu.
Pagrindinė Palangos pajūryje įkurdinto meninio akcento idėja – kvietimas kiekvienam praeiviui stabtelėti ir pro molberto rėmą pamatyti savąją, asmeninę čiurlionišką jūrą: savo bangas, savo saulėlydį ar laivus. Tai erdvė individualioms emocijoms ir asociacijoms, kur kiekvienas gali susikurti savo paveikslą, savo ryšį su garsiojo kūrėjo pasauliu ir Palangos jūra.
