Įdomupaskaityti
Šiuolaikiniame kompiuterių ir planšečių pilname pasaulyje, vis mažiau lieka laiko ir noro vaikiškoms knygoms. Deja, dabar vaikai laisvalaikiu mieliau į rankas čiumpa planšetę, o ne knygą… Taigi keičiasi pasaulis, kartu keičiasi ir žmonės bei jų vertybės… Nors ne, kai kurios vertybės neturi ir net negali keistis, jos turi būti ugdomos, stiprinamos, o jei vaikas kažkurių nežino, privalo atsirasti tas, kas su jomis supažindina. Kartais – tėvai, kartais – draugai, o kartais ir knyga, noriai ar nenoriai paimta į rankas. Todėl jei tėvams stinga laiko ar kantrybės ugdyti jaunąją atžalą, mokytojo vaidmenį gali atlikti vaikiška didaktinė knygelė „Kitoks pasaulis“, kurioje pateikiamas pamokantis pasakojimas apie dviejų draugų kelionę minčių pasaulyje ieškant laimės ir gėrio.
Knygelės autorė Monika Domeikienė teigia supratusi, kad šių dienų jaunajai kartai trūksta žinių apie vertybes, o juk jos yra be galo svarbios žmogaus augimo procese – kalbėjimas apie jas formuoja žmogaus supratimą apie gyvenimą, apie tai, kas yra svarbu, kad būtum laimingas ir geras žmogus. O ir pati augindama vaikus, suprato, kaip greitai vaikai gali pamiršti, kaip vertybės lemia jų gyvenimą. Todėl taip gimė idėja sukurti knygelę, skirtą bendravimui (tarp draugų, tarp tėvų ir vaikų…), kurios tikslai – suteikti skaitymo malonumą, skatinti jaunąją kartą susimąstyti apie vertybių svarbą gyvenime bei atskleisti paprastus laimės ieškojimo ypatumus.
Knygelės „Kitoks pasaulis“ (jeigu knygelės pavadinimas konkrečiai nenurodo teksto turinio, tai paantraštė „arba mergaitė, kuri buvo laiminga“ leidžia numanyti, apie ką bus pasakojimas) pagrindinė veikėja mergaitė Aretė jau nuo pirmųjų puslapių sužavi savo vaikišku paprastumu ir užkariauja skaitytojo simpatijas, nes lyg ir nejučia jį patį įkūnija: gyvena šeimoje, kuriai rūpi artimųjų laimė, namų jaukumas ir geri santykiai, yra padykusi, kartais kaprizinga, bet draugiška ir linksma bei jai rūpi tėvai, seneliai, draugai, mokytojai bei kiti žmonės, padedantys kurti jos gyvenimo istoriją (o kieno gyvenime taip nėra?). Tai, kad pasakojimo pradžioje kreipiamasi į skaitytoją tiesiogiai kaip į draugą, užmezga ryšį su knygele ir priverčia pasijusti svarbiu (ei, juk kalba būtent su Tavimi!)
Kaip buvo minėta, Aretė – paprasta mergaitė, kurios nekankina sudėtingos problemos, todėl jai svarbu, kad šalia jos esantys žmonės būtų tokie pat laimingi ir patenkinti kaip ir ji. Mergaitei nesvetima empatija ir noras padėti draugui, todėl mielai pasiūlo savo pagalbą liūdnam ir pasimetusiam draugui Hedrikui. O pats geriausias būdas vaikui atrasti save – pasinerti į spalvotą minčių pasaulį. Taigi vaikai pasileidžia minčių takeliais, ieškodami laimės ir geros nuotaikos. Draugams tenka sustoti stotelėse, kuriose atranda dalykų, mokančių juos būti laimingus. Aretė ir Hedrikas susipažįsta su penkiomis svarbiomis vertybėmis, kurios turi būti įdiegtos kiekvienam žmogui dar vaikystėje: drąsa, atsakingumas, nuoširdumas, pagarba ir savarankiškumas. Žinoma, paaiškinama, ką kiekviena vertybė reiškia. Minčių pasaulis spalvotas, todėl kiekvienoje stotelėje atrasta vertybė turi ir savo spalvą: drąsa – raudona, atsakingumas – oranžinė ir t. t. Knygelėje pasirinkta vertybių asociacija su spalvomis leidžia jas labiau įsivaizduoti, suteikia joms konkretesnį pavidalą (juk vaikams lengviau abstrakčius dalykus suvokti juos siejant su kažkuo pažįstamu). Po pamokančios ir vertingos kelionės spalvotame minčių pasaulyje, vaikai grįžta į įprastą jiems aplinką – Aretės kambarį, kur gyveno ilgai ir laimingai.
Skaitant knygelę neprasprūsta pro akis ir pateiktos spalvotos iliustracijos, kurios pasakojimui suteikia dar daugiau spalvų, gyvumo ir žaismingumo. Ir, žinoma, ši knygelė ne ta, kurią perskaitei ir padėjai, mat joje dar pateikiamos ir užduotys skaitytojui, kurios tarsi patikrina, ar nuoširdžiai skaitai, ar tau būdingos minėtos vertybės. Tad skaitytojas mokomas ne tik jas žinoti, bet ir naudoti kiekvieną dieną, nes dėl to taps dar geresnis ir laimingesnis. O tiems, kuriuos Aretės istorija įkvėpė sukurti ir savo pasakojimą, taip gali ir padaryti – knygelės pabaigoje dar viena užduotis skaitytojui – istorijos kūrimas apie savo laimę…
Ir užvertus paskutinį puslapį, pajunti, kaip iš veido neblėsta šypsena, esi kupinas teigiamų emocijų ir kaip kyla noras susiplauti indus, išnešti šiukšles, pasakyti malonų žodį vyresniam ar padaryti kažką, ko anksčiau nedrįsai, nes drąsa, nuoširdumas, atsakingumas, pagarba ir savarankiškumas – laimingo ir gero žmogaus savybės! O juk laimė – kiekvieno žmogaus siekiamybė, ir nesvarbu, suaugęs esi ar dar vaikas…
Jurgita Januševičiūtė
