Sergamumas gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis auga

Nacionalinio visuomenės sveikatos centras skelbia, kad 41 – osios savaitės (spalio 10 – 15 d.) duomenimis, Akmenės rajone sergamumas ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis nežymiai padidėjo, užregistruoti pavieniai gripo atvejai.

Gripas – tai viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, kuri prasideda rudenį, o žiemos mėnesiais dažniausiai išsivysto į epidemiją. Todėl, žinant, jog skiepai – efektyviausia specifinė gripo profilaktikos priemonė, apsauganti nuo ligos ir jos komplikacijų, Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria nelaukti ir pasiskiepyti.

KAIP UŽSIKREČIAMA GRIPU?

Gripas yra virusinė infekcija, o tokios infekcijos, ypač sukeliančios kvėpavimo takų ligas, paprastai yra „pasigaunamos“ įkvėpus ore sklandančių ligos sukėlėjų. Kitaip sakant, gripu užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja rudenį ir žiemą, t. y. tokiu metu, kai nedaug saulės, vėsu, šalta, drėgna.

KAIP GREITAI, SUSIRGĘS GRIPU, LIGONIS JAU GALI UŽKRĖSTI KITUS ŽMONES?

Kai tik pradeda reikštis pirmieji gripo simptomai, galima tvirtinti, kad toks ligonis jau skleidžia į aplinką virusą, vadinasi, tampa ir pavojingojo užkrato platintoju. Pirmieji gripo simptomai yra labai panašūs į bet kuriai kitai virusinei infekcijai būdingus simptomus. Tiesa, suaugusių žmonių gripo simptomatika yra kiek kitokia nei susirgus vaikams. Suaugę žmonės nurodo gripui labiau būdingus negalavimus, kaip antai silpnumą, raumenų ir galvos skausmą, stiprų karščiavimą (kūno temperatūrai pakilus iki 39 laipsnių ar dar daugiau, jau išties galima įtarti, kad užpuolė ne šiaip virusinė infekcija, o būtent gripas). Tuo tarpu vaikams pasireiškia, tokie patys simptomai, kaip ir susirgus bet kuria kita, lengvesne virusine infekcija. Vaikas pradeda sloguoti, kosėti, čiaudėti – štai tada jis jau gali užkrėsti ir kitus asmenis. Juk jei pradeda varginti aukšta temperatūra, gerklės skausmas, sloga ir t. t., vadinasi, virusas jau yra patekęs į organizmą, ten pradėjęs daugintis ir sukėlęs uždegimą. O čiaudint ir kosint virusas sparčiai skleidžiamas į aplinką.

KAIP DIFERENCIJUOTI GRIPĄ NUO PAPRASTO PERŠALIMO?

Deja, atskirti šiuos negalavimus nėra taip paprasta, kaip atrodo. Gripą tiksliausiai nustato virusologinis tyrimas, bet jis yra pakankamai brangus, todėl toli gražu ne kiekvienam susirgusiajam yra atliekamas. Paprastai šie tyrimai daromi tik į ligoninę dėl sunkesnės sveikatos būklės ar prasidėjusių rimtų komplikacijų patekusiems asmenims. Prasidėjus gripo epidemijai ir ryškėjant panašiems į gripą simptomams paprastai diagnozuojama ši liga ir virusologiniai tyrimai net neskiriami. Kartais gripo eiga būna labai staigi, komplikacijos pasireiškia per kelias dienas nuo ligos pradžios ir nepavyksta išvengti skaudžių padarinių.

KADA, ĮTARUS, KAD UŽPUOLĖ GRIPO VIRUSAS, REIKĖTŲ KREIPTIS Į GYDYTOJĄ?

Gripas yra gana sunki ir rimta liga visiems gyventojams, ypač pavojinga ja susirgti tiems, kuriuos vargina lėtinės ligos. Todėl reikia ypač atidžiai stebėti vaikus, sergančius bronchų astma, cistine fibroze, kitomis lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų ligomis; suaugusiuosius, sergančius bronchitais, astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga ar lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei gripo epidemijos metu net ir ligoms atsparus žmogus labai karščiuoja daugiau kaip tris dienas, turėtų ilgiau nedelsti, kreiptis į gydytoją, nes gripo komplikacijos yra daug dažnesnės, nei susirgus kitomis virusinėmis infekcijomis (apie 35 proc. visų gripo atvejų).

SUSIRGUS GRIPU VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTAI PATARIA:

Likti namuose ir kviestis mediką į namus bei vartoti jo paskirtus vaistus.
Prisidengti kosint burną ir čiaudant nosį, o vienkartinę popierinę nosinaitę, po panaudojimo išmesti į sandarią šiukšlių dėžę.
Būtinai vėdinti patalpas, valyti drėgnu būdu ir drėkinti buitiniais drėkintuvais, nes išsausėjusi kvėpavimo takų gleivinė tirštėja ir nesugeba pašalinti susikaupusių gleivių. Sveikimo procesas dėl to gali užtrukti ilgiau.
Gerklės skausmą malšinti virtu pienu su medumi įvairiomis čiulpiamomis pastilėmis su eukaliptu, mentoliu, gerklę galima skalauti ir silpnu druskos tirpalu.
Nosį plauti jūros vandens tirpalu.
Taip pat neužmirškite gerti daug skysčių: negazuoto ar gazuoto mineralinio vandens, kuris atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų balansą. Patartina gerti ir natūralias, ką tik išspaustas šviežias vaisių, daržovių, uogų sultis, įvairias temperatūrą mažinančias ir prakaitavimą skatinančias arbatas (ypač liepžiedžių, čiobrelių, aviečių, juodųjų serbentų, ramunėlių) su citrina. Vaistažolines arbatas galima vietoj cukraus pagardinti erškėtuogių, svarainių sirupais ar medumi. Tinka į arbatas įdėti ir truputį sutarkuoto imbiero arba įlašinti į arbatą 20 lašų ežiuolės tinktūros. Sergant gripu labai tinka gerti ir žaliąją arbatą, nes joje esantys antioksidantai (polifenoliai) stiprina imuninę sistemą.
Patartina ligos metu gerti sultinių – ypač vištienos, nes jie veikia raminančiai ir skystina gleives bei atstato apetitą.
Neužmiršti reikia ir ekologiškų vaisių, daržovių, uogų, turinčių pakankamai vitamino C: apelsinų, kivių, obuolių, raugintų kopūstų, spanguolių, bruknių bei persimonų, granatų, įvairių oranžinių vaisių, turinčių antibakterinių savybių. Niekas negali prilygti česnakui ir svogūnui, kurie yra nepakeičiami žiemą, esant gerklės infekcijai, ar pajutus pirmuosius gripo požymius. Tinka ir krienai, nes jie stiprina imuninę sistemą.
Papildyti savo maisto racioną reikėtų ir vitaminu D. Nustatyta, kad vitaminas D padeda išvengti peršalimo ligų ir gripo. Jo rasite menkės kepenyse, tune, skumbrėje, lašišoje, silkėje, kiaušinio trynyje.
Kuo daugiau ilsėtis bei gerai išsimiegoti.
Vengti reikėtų tabako ir alkoholio.
Stenkitės visada išlaikyti gerą nuotaiką. Pastebėta, kad patenkinti ir nesijaudinantys dėl smulkmenų žmonės gripu, peršalimo ir kitomis ligomis serga rečiau, o susirgę – perserga lengviau nei pesimistai. Net niūriausias žmogus gali išmokti tapti laimingesnis, jei negalėdamas pakeisti situacijos ar aplinkybių, paprasčiausiai pakeis požiūrį į jas, o ieškodamas sprendimo būdo pamirš apie jaudulį.