Nesvarbu, kad fiziškai tu ne Šiauliuose – šis miestas visada širdyje. Tokiai minčiai pritartų ir Kaune reziduojantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių tautų žmogaus teisių ekspertas Jonas Ruškus.
Rašytoja Dalia Staponkutė interviu minėjo, kad Šiauliai – miestas, suteikęs stiprius sparnus. Ar ir jūs galėtumėte taip pasakyti? Juk pirmoji Alma Mater buvo kaip tik Šiauliuose.
Man telieka pritarti sparnuotai Dalios frazei, nes mano atmintyje Šiauliai iš tiesų išlieka kaip laisvės, tame tarpe, akademinės laisvės, suteikusios stiprų tapatybės jausmą ir supratimą, miestas. Dar studijuodamas specialiąją pedagogiką sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos sankirtoje, studijų laikotarpį laikiau ne tiek kaip studijų programos dalykų įsisavinimą, o labiau kaip savo pilietinio, ir kultūrinio aktyvumo bei sąmoningumo brandinimo metą. Negalėjau būti ramus savo „kamputyje“, dalyvavau, kur tik begalėjau, diskusijose ir veiklose, siekiau įgalinti save ir kitus struktūriniams pokyčiams. Tuo metu tai buvo visuotinas idėjų, kūrybos ir aktyvumo laikotarpis, Šiauliuose kultūrinis gyvenimas tiesiog kunkuliavo. Dar daugiau, jau gerokai vėliau, po dešimtmečio, grįžus iš gyvenimo Prancūzijoje, doktorantūros studijos ir vėliau akademinis darbas buvo kupinas laisvės ir įsipareigojimų, kūrybinių akademinių darbų. Tie Šiauliai, kuriuose gyvenau, kuriuos pažinau ir kuriuose dalyvavau man reiškia laisvę, diskusijas, paieškas. Su didele pagarba ir šiandien miniu man sparnus suteikusius profesorius Vytautą Sirtautą, Vytautą Karvelį, Joną Ambrukaitį, Kazimierą Župerką ir kitus.
Savo moksliniuose darbuose tyrėte Šiaulių socialinę ir demografinę aplinką. Kokie tie Šiauliai? Jaukūs gyventi? Saugūs?
Nors miestas santykinai nedidelis, tačiau kultūriškai pakankamai įvairus, ypač tie Šiauliai, kuriuose gyvenau ir kuriuos pažinau. Man sunku pasakyti, kaip yra šiandien, tačiau panašu, kad daug potencialo neišsaugota dėl vidinių ir išorinių priežasčių. Santykiniai vidutinis miesto dydis apsprendžia ir tai, kad čia yra patogu gyventi, nes atstumai nėra dideli, nereikia įveikti daug kilometrų norint pasiekti vieną ar kitą vietą, gamta yra netoli, miesto centras laisvai apeinamas pėsčiomis. Vis dėlto būtina investuoti į miesto įvairovę, kultūrą, švietimą, rekreaciją, darnią aplinką, kad miestiečiams ir miesto svečiams, vaikams, dirbantiems ir senjorams būtų įdomu ir smagu būti viešosiose erdvėse ir dalyvauti bendruomenių veiklose.
Ką draugams/svečiams pasakojate apie Šiaulius? Kokie tie, Jono Ruškaus, Šiauliai?
Šiauliai yra neatsiejama mano tapatybės dalis, kurią labai branginu. Tuo pačiu tai miestas, kuris jautrus išoriniams veiksniams, gyventojų judumui, tai yra, jų atvykimui ir išvykimui, taip pat miestiečių tikėjimui savo miesto galimybėms. Miestas yra pulsuojantis, dinamiškas raidos aspektu, jis labai pasikeitė per keletą dešimtmečių. Tai miestas – donoras, kuris išaugina žmones ir išleidžia juos į pasaulį. Pažiūrėkite, kiek šiauliečių dirba prasmingus darbus Lietuvoje ir pasaulyje, be to, kiek jų yra svarbiose nacionalinėse ir tarptautinėse pozicijose visose gyvenimo srityse. Nemanau, kad Šiauliai turėtų siekti tai pakeisti, siekti riboti išvykimą, tai neįmanoma, tačiau galima siekti kviestis jaunus žmones, gerbti čia gyvenančius šviesius ir aktyvius žmones, o išvykusiuosius kviesti į realias ar virtualias šiauliečių bendruomenes miesto labui. Tad šiandien matyčiau Šiaulius kaip globalią įvairią šiauliečių bendruomenę, save vienaip ar kitaip tapatinančią su Šiauliais.
Kokios buvo/yra mėgstamiausios miesto vietos? Kokie „taškai“ sukelia daugiausiai emocijų? Koks būtų jūsų Šiaulių Top5?
Senosios Šiaulių kapinės prie Talkšos ežero man yra emociškai ir kultūriškai labiausiai pakrauta, centrinė Šiaulių vieta, man šios kapinės yra Šiaulių ašis, ir asmeniškai, ir kaip prigimtiniam šiauliečiui. Čia savo mamos ir jos vaikučių kape ilsisi mano Mama, gydytoja Irena Ruškuvienė. Pajutau, kad čia yra mano namai, taip ji man pasakė prieš mirtį. Atvažiavę tvarkyti jos mamos kapo, dar vaikas būdamas klydinėdavau po Senąsias kapines, jau tuomet mane jausmino: Nepriklausomos Lietuvos karių ir lakūnų, greta Mamos kapo esantis filosofo St. Šalkauskio, kapai, taip pat mano dėdės E.Varanavičiaus, geležinkelių inžinieriaus, grįžusio iš St. Peterburgo, pabūgusio 1905 metais ten vykusių įvykių, kultūros žmonių, miestiečių kapai, jų įvairovė ir kultūriniai klodai. Kaskart, įžengdamas pro kapinių vartus nuo Talkšos ežero, įžengiu į nepaprastą jausminį pasaulį.
Manau, kad Senąsias kapines būtina išsaugoti ateičiai, šiandien jos yra visiškai uždarytos laidojimui, su keliomis išimtimis, tame tarpe mano Mamai, matau, kaip jos mažai prižiūrimos, nyksta. Esu pateikęs prašymą Šiaulių miesto Tarybai leisti iš dalies atverti kapines, leisti laidoti savo giminės kape, taip miestiečius įtraukiant, tuo pačiu įpareigojant, į Senųjų miesto kapinių autentikos išsaugojimą. Deja, tam laikas dar matyt nepribrendo.
Man taip pat svarbios buvusios Šiaulių pedagoginio instituto erdvės, tame tarpe, P.Višinskio gatvė ir skveras. Čia tuo laiku vyko daug kultūrinių – pilietinių renginių, gatvės buvo gyvos, didelis žmonių judėjimas. Man svarbios atmintyje esančios vaikystės vietos pietiniame, su jau minėta sparnų metafora susijusia, tuomet vadintoje Kosmonautų gatvė, 13-oji vidurinė mokykla. Tebūnie skaitytojams mįslė, kokia tai gatvė ir mokykla šiandien, juolab, kad nebematau praktiškai nieko bendro tarp to, kas buvo tuomet, ir yra dabar. Mūsų gyvenamasis pasaulis, kaip ir mes patys, laikui einant keičiasi.
Kita energetinė vieta yra vadinamoji Šiaulių jūra ir piliakalnis, greta esantys Šilojų sodai, kuriuos laikau savo įgytąja gimtine, nes, kai kažkuomet tėvai ten pradėjo savo paralelinį darbui gyvenimą, mano būta, išvaikščiota, dviračiu išvažinėta labai daug. Administracine prasme tai yra rajonas, jau nebe Šiaulių miestas, tačiau savo galvoje neturiu tokių administracinių linijų, man tai vientisa Šiaulių erdvė.
Šiauliai ne Klaipėda, bet ir ne Panevėžys. Kuo Šiauliai išsiskiria Lietuvos kontekste?
Manau, kad Šiauliai yra tam tikrame tapatybės vakuume, kadangi dėl pakankamai staigių, be to, struktūrinių, visuomenės pokyčių, daug kas pakito iš esmės. Kažkada tai buvo dviračių miestas, vėliau – alternatyvios underground‘inės kultūros miestas, o po to kūrėsi universitetas, bet vėliau miestas įgijo kažkokią neigiamą stigmą, prie kurios skatinimo prisidėjo ir patys šiauliečiai. Negatyvas gali veikti kaip vėžys, nereikia to skatinti. Manau, miestui kaip deguonies reikia idėjinės lyderystės, asmenybių, reikšmingų įvykių. Antai šiandien yra ypač aktuali darnaus miesto koncepcija. Ar Šiauliai planuoja darnaus miesto dabartį ir ateitį, miesto, kuriame būtų malonu, prieinama ir saugu gyventi? Nebūtina turėti Šiauliuose visų gėrybių, šiandien nesunku nuvykti į kitus miestus ir šalis, aplankyti ten esančias gėrybes. Būtina sukurti sąlygas, kad šiauliečiai gyventų patogiai ir saugiai, kad paslaugos, įskaitant švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugas, ir viešosios erdvės būtų nesunkiai pasiekiamos ir prieinamos. Būtina sukurti artumo, dialogo ryšį tarp žmonių ir miesto projektų, kad miesto kūrimas būtų apčiuopiamas kiekvieno miestiečio. Svarbu, kad būtų saugu, kad būtų gerbiama žmonių įvairovė, tame tarpe, vaikai, senjorai, žmonės su negalia, kitų tautybių žmonės jaustųsi gerbiami ir laukiami. Tuomet bus gera gyventi ir nedideliame, kaip Šiauliai, mieste, kaip gera gyventi vidutinio dydžio Šiaurės šalių miestuose. Toks miestas Lietuvoje ne konkuruos su kitais miestais, bet išsiskirs savo dėmesiu miestiečių gyvenimo kokybei ir bus labai patrauklus gyventi.
Kas pritrauktų arba sulaikytų turistų srautus mūsų mieste?
Turistų, lankytojų, svečių padaugės, kai Šiauliuose padaugės visuomeniškai ir kultūriškai aktyvių, kuriančių žmonių, kurie sugebės, taip pat ir „lygioje vietoje“, sukurti tegul ir laikinus, bet unikalius autentiškus projektus. Visuomet maniau, kad viskas gimsta iš žmonių laisvės. Nemanau, kad infrastruktūra traukia lankytojus, lankytojus traukia idėjos ir unikalumai. Mano gyventuose ir pažintuose Šiauliuose buvo daug laisvės, čia buvo daug kuriančių žmonių. Tiesa, daug jų išvyko, gal ne visuomet jie čia betilpo, tačiau svarbiausia, mano nuomone, yra leisti, sudaryti sąlygas žmonėms kurti. Dar labai svarbu, kuo mane įkvepia ir Senosios Šiaulių kapinės, kad čia ar gyvenančių kitur yra labai daug ryškių istorinių ir šiuolaikinių asmenybių visose gyvenimo srityse. Asmenybės traukia ir veda, suburia ir įkvepia. Todėl svarbu gerbti, pamatyti tokias Šiaulių asmenybes, nesvarbu, kokio amžiaus ar profesijos, suteikti jiems, kiekvienam savaip, erdvės ir galimybių, ir jie pritrauks lankytojus į Šiaulius. Pamenu, kažkada dar Savivaldybės buvo suorganizuotas idėjų Šiauliams, kurias remtų Savivaldybė, konkursas. Buvau komisijoje, buvo labai įdomu matyti, kiek daug idėjų turi žmonės ir kaip jas galima paversti lankytojų traukos objektais. Tikiuosi, kad ši žmonių ir bendruomenių iniciatyva toliau Savivaldybės skatinama ir palaikoma.
Šiauliai keičiasi. Ką manote apie pokyčius mieste? Kokių pokyčių dar lauktumėte?
Iš tiesų, mano akyse Šiauliai labai kito, laisvės ir kūrybinę energiją keitė nusivylimo, tarpusavio slopinimo laikotarpiai. Ko gero, tai natūralu demografine prasme pulsuojančiam, tačiau santykinai nedideliam miestui. Džiaugiuosi, kad mieste išliko, nauja forma, universitetas, kuris labai kito per pastaruosius 30 metų, ir jam atsirado šansas atgimti, grąžinti Šiauliams jaunatvišką ir kūrybinę energiją. Šiauliuose kažkada stipriai reiškėsi alternatyvi kultūra, būtent čia gimė Bix‘ai ir kiti ryškūs kultūriniai reiškiniai, alternatyviais sprendimais reiškėsi unikalūs plataus mąstymo žmonės, kaip menininkas Vilius Puronas, filosofas Gintautas Mažeikis ir kiti. Labai svarbu Šiauliuose skatinti žmonių įvairovę, skatinti čia atvykti tiek jaunimą iš aplinkinių miestų ir miestelių, tiek, gyventi čia ar projektų įgyvendinimui, kuo įvairesnius žmonės, buvusius ir potencialius šiauliečius. Svarbu, kad būtų žmonių judėjimas ir įvairovė visose gyvenimo – švietimo, ar sveikatos apsaugos, kultūros, viešojo sektoriaus, verslo ir kt.– srityse. Šiauliams svarbu permąstyti savo tapatybę, kaip, vidutinio dydžio miestui, tapti įdomiu, patraukliu, darniu ir patogiu gyventi visiems. Labai nesmagu buvo išgirsti apie grafo Zubovo rūmų prarastą statusą ir neaiškų likimą. Maža Šiauliuose tokių stiprių kultūrinių taškų, juos reikia branginti, puoselėti ir paversti esminiais Šiaulių akcentais, kurie turi didžiulį įvairių veiklų ir kultūrinį potencialą, o tuo pačiu būti ir miesto įvaizdžio ir patrauklumo šaukliu.
BLIC
Geriausia vieta pasimatymui Šiauliuose: Man patiktų pasimatyti Šiaulių bulvare jaukioje kavinukėje ar jos terasose, ir malonu, kad tokių vietų buvo ir yra Šiauliuose.
Geriausia vieta pasitikti saulę Šiauliuose: mano minėtas Bubių piliakalnis ir Šiaulių jūra yra kone sakralinė vieta palydėti saulę, o geriausia ją pasitikti kiekvienam kasryt žvelgiant į pasaulį pro „savo namų langą“.
Skaniausia Šiauliuose: iš studentiškų laikų ryškiai pamenu kavą ir ledus kavinėje prie teatro, čenakus kavinėje bulvare prieš amfiteatrą, kurios pavadinimo, deja, nepamenu. O šiandien, galbūt yra, bet aš nežinau vietos, kur galima kokybiškai ir sveikai pavalgyti, manau, kad, kaip ir daug kur, taip ir čia dominuoja nelabai kokybiškas ir sveikas maistas. Manau, jau yra daug išprususių žmonių, kurie nebenori neaiškios sudėties ir paruošimo būdo maisto, ir kurie turi poreikių kokybiškam, sveikam maistui ir estetiškai aplinkai. Būtinai ateisiu ir sugrįšiu į tokią vietą būdamas Šiauliuose.
Šiaulių pasididžiavimas: Šiaulių žmonės, išėję amžinybėn, tebegyvenantys juose ar išvykę, tačiau tebelaikantys Šiaulius savo tapatybės dalimi. Šiauliuose ir iš Šiaulių labai daug vadinamosios inteligentijos, kultūros ir mokslo žmonių, šviesuolių, vienus nesunku atpažinti viešojoje erdvėje, kitus – sunkiau. Manau, turime šiauliečius matyti globaliai, nes šiauliečiu išlieki ir iš jų išvykęs, juolab, kad daug jų yra išvykę ir kuriantys pasauliui su čia įgytais sparnais.
Šiauliuose pailsėti galima: mano minėti Bubiai, vadinamoji Šiaulių jūra ir Kurtuvėnų miškas yra nuostabi rekreacinė erdvė, turinti daug natūralios energijos ir plačių, dar neišnaudotų, galimybių maloniam ir aktyviam poilsiui gamtinėje, ne dirbtinių atrakcionų, erdvėje.
Aktyvūs šiauliečiai renkasi: nežinau, kaip yra Šiauliuose šiandien, tačiau anksčiau didelis ir unikalus visoje Lietuvoje buvo dviračių takas į Bubius. Manau, dar daug erdvės geroms judaus poilsio iniciatyvoms sujungiant šį taką su Kurtuvėnų dviračių taku ir praplečiant jį, kad nuostabios Kurtuvėnų apylinkės taptų aktyvaus poilsio – vaikščiojimo, bėgiojimo, dviračių ir žaidimų – vieta Šiauliečiams ir jų svečiams.
