Lietuvos miškuose vis mažėja retųjų paukščių – didžiųjų apuokų, įrašytų į Raudonąją knygą. Kelerius metus buvo vykdoma Europos Sąjungos finansuota didžiųjų apuokų populiacijos didinimo programa. Nors ji baigėsi, Lietuvos zoologijos sodas ir entuziastai tęsia šį darbą.
Šiauliškis Petras Adeikis veisia ir augina gyvūnus bei paukščius. Jis sutiko Lietuvos zoologijos sodo išaugintus keturis apuokus priglausti savo kaimo sodyboje. Paukščiams buvo skirtas tam specialiai įrengtas adaptacinis voljeras. Čia du mėnesius praleidę sparnuočiai prieš kelias dienas paleisti į laisvę.
Lietuvos miškuose perinčių didžiųjų apuokų porų beliko tik keliolika. Šių unikalių pelėdinių šeimos plėšrūnų populiacija stipriai sumažėjo dėl žmogaus veiklos ir miško gyvūnų. Apuokai lizdus suka ant žemės, jų kiaušiniai dažnai tampa šernų ir plėšrūnų grobiu. Laisvėje išgyvena 10 proc. apuokų jauniklių.
Adeikis pasakojo, kad vienas apuokas paspruko į laisvę dar beruošiant voljerą atidaryti. Likusieji trys liko tupėti viduje. Kai šeimininkas atidengė voljerą, į laisvę išskrido tik vienas, o du apuokai liko tupėti. Tikriausiai jie baiminosi šalia esančių žmonių, be to, laukė tamsos, mat jie aktyvesni naktį.
Į laisvę paleisti keturi apuokai yra paženklinti. P. Adeikis tikisi, kad paukščiai apsigyvens netoliese. Jis žadėjo kuriam laikui voljerą palikti atvirą, padėti maisto, kad panorėję paukščiai galėtų sugrįžti į jiems įprastą ir saugią aplinką.
Aldona SIREIKIENĖ, „ŪP“ korespondentė
