2026 m. balandžio 21–23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovės dalyvavo darbo stebėjimo vizite Taline (Estijoje). Vizitas organizuotas įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000312521, siekiant susipažinti su Estijos švietimo sistema, jos valdymo principais bei inovatyviais sprendimais.
Vizito metu vyko susitikimai Talino miesto savivaldybės Švietimo departamente, taip pat lankytasi ugdymo įstaigose – Talino Tõnismäe valstybinėje gimnazijoje ir Talino Tõnismäe mokykloje, kuriose susipažinta su praktiniais švietimo organizavimo sprendimais.
Vienas ryškiausių Estijos švietimo sistemos bruožų – aukštas visuomenės pasitikėjimas švietimo įstaigomis ir pedagogais. Švietimo sistemos sprendimai priimami remiantis ilgalaike strategija ir nuoseklumu. Mokykloms suteikiama didelė autonomija – jos pačios sprendžia, kaip sieks valstybiniuose dokumentuose ir švietimo gairėse nustatytų ugdymo rezultatų, pasirenka savo specializaciją, organizuoja mokinių priėmimą, nustato pamokų pradžios laiką bei priima kitus su ugdymo procesu susijusius sprendimus, atliepiančius mokinių poreikius.
Talino savivaldybė ypatingą dėmesį skiria švietimo lyderių kompetencijų stiprinimui. Savivaldybės administracijos Švietimo departamento įgyvendinama ir kartu su verslo sektoriumi finansuojama stažuočių programa suteikia galimybę kiekvienais metais penkiems labiausiai motyvuotiems, ne mažesnę kaip trejų metų vadovavimo patirtį turintiems švietimo įstaigų vadovams atlikti dešimties savaičių stažuotę aukšta vadybos kultūra pasižyminčiose įvairių sektorių įmonėse. Per šešerius metus 67 švietimo lyderiai atliko tokias stažuotes 16 įmonių. Švietimo įstaigų vadovai perima modernius vadybos principus, darbuotojų motyvavimo ir procesų valdymo patirtį, kurie prisideda prie šiuolaikiškos mokyklų valdymo kultūros kūrimo ir lyderystės kompetencijų stiprinimo švietimo sektoriuje.
Estijoje nuosekliai stiprinama pedagogo profesija, siekiant užtikrinti ne tik aukštą ugdymo kokybę, bet ir patrauklias darbo sąlygas. Pradedantiesiems mokytojams sudaromos palankesnės sąlygos įsilieti į profesinę veiklą – jiems skiriamas mažesnis kontaktinių valandų skaičius, numatant daugiau apmokamo laiko pasiruošimui pamokoms, refleksijai bei profesiniam tobulėjimui.
Ypatingas dėmesys skiriamas mentorystės sistemai. Patyrę pedagogai, kurie kuruoja naujai dirbti pradėjusius mokytojus, už šią veiklą gauna papildomą atlyginimą. Tokiu būdu mentorystė tampa ne formalia pareiga, o vertinama ir motyvuojančia veikla, užtikrinančia sklandų naujų pedagogų įsiliejimą į mokyklos bendruomenę ir kokybišką profesinės patirties perdavimą.
Svarbus aspektas – bendruomenės gerovės (well-being) stiprinimas. Estijoje nuosekliai stebima mokinių ir mokytojų emocinė savijauta, atliekami tyrimai, leidžiantys laiku identifikuoti kylančias problemas. Savivaldybėje dirba specialistai, padedantys spręsti socialinius iššūkius, o mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos, skirtos patyčių mažinimui ir pozityvios emocinės aplinkos kūrimui.
Be to, rūpinamasi praktiniais darbuotojų gerovės aspektais – mokytojams gali būti taikomos papildomos socialinės garantijos ar kompensacijos, pavyzdžiui, su sveikata susijusioms išlaidoms. Tai rodo sisteminį požiūrį į pedagogo gerovę kaip svarbią kokybiško ugdymo prielaidą.
Estija laikoma viena pažangiausių skaitmeninių valstybių, tačiau švietimo sistemoje technologijos diegiamos atsakingai ir kryptingai. Talino savivaldybė nuosekliai investuoja į skaitmeninę mokymosi aplinką, o dauguma naudojamų sprendimų yra sukurti pačių estų (Test in Tallinn – piloting innovative solutions in public sector; TI-Hüpe programme – AI and digital competences in education; e-Koolikott – national digital learning materials platform ir kt.), stiprinant nacionalinį „Educational Technologies“ sektorių ir užtikrinant sistemų pritaikomumą ugdymo poreikiams.
Didelis dėmesys skiriamas dirbtinio intelekto integracijai – įgyvendinamos iniciatyvos, skirtos mokyklų pasirengimui dirbti su pažangiomis technologijomis. Vis dėlto pabrėžiama, kad technologijos turi būti naudojamos kaip pagalbinė priemonė, o ne pakeisti patį ugdymo procesą.
Svarbi skaitmenizacijos dalis – nuolatinis inovacijų testavimas ir bendradarbiavimas su verslu. Talino savivaldybė įgyvendina programą „Test in Tallinn“. Du kartus per metus įmonės gali teikti savo skaitmeninių produktų pasiūlymus švietimo įstaigoms. Speciali ekspertų taryba vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, teikia rekomendacijas, o mokyklos savanoriškai išbando siūlomus sprendimus praktikoje. Tai leidžia ugdymo įstaigoms diegti inovacijas apgalvotai, remiantis realia patirtimi.
Išsiskiria požiūris į mobiliųjų telefonų naudojimą – vietoje griežtų draudimų taikomas švietimu grįstas modelis. Mokyklose yra pažymėtos erdvės, kuriose leidžiama naudoti telefonus, o pamokų metu jie tampa mokymosi priemone, kai to reikalauja ugdymo procesas. Toks požiūris skatina mokinių atsakomybę ir sąmoningą technologijų naudojimą.
Vienas inovatyviausių Talino švietimo sistemos sprendimų – glaudus skirtingų ugdymo įstaigų bendradarbiavimas, iš esmės išplečiantis tradicinės klasės ribas. Gimnazijos kartu su universitetu organizuoja bendrus pasirenkamuosius modulius, kuriuose dalyvauja įvairių mokyklų mokiniai, taip sudarydamos galimybes mokytis platesnėje, dinamiškoje ir akademinėje aplinkoje.
Mokymasis čia neapsiriboja mokyklos sienomis – pamokos vyksta universitetų auditorijose, nacionalinėse bibliotekose, galerijose, parkuose ar kitose miesto erdvėse. Tokia ugdymo forma skatina mokinių savarankiškumą, atsakomybę, gebėjimą planuoti laiką bei orientuotis skirtingose aplinkose.
Šis vizitas tapo vertinga profesine patirtimi, leidusia iš arčiau susipažinti su pažangiomis švietimo praktikomis, jų taikymu kasdienėje veikloje ir galimybėmis jas panaudoti skirtinguose ugdymo kontekstuose.

























