Jau ruduo.
Medžiai rengsis nuogai,
Pasidės žalią vasaros rūbą.
Ašarotoj rugsėjo žolėj
Žiogas siūt savo audeklo skuba.
Vėjas glostys arimų kupras.
Jau rugiai juoda duona pavirto…
Ūkanotam rugsėjo fone
Lapų šokis ant kelio papiltas.
(Laima Martinkaitytė – Rimienė)
Tokiu lapų šokio papiltu keliu Šiluvos bendruomenė „Aušrinė“ išsiruošė į dviračių žygį, skirtą dienai be automobilio ir artėjančiai keliaujančiųjų ir vairuotojų dienai paminėti.
Kadangi nuomonės dėl važiavimo krypties išsiskyrė, todėl viską sudėliojome taip, kad aplankytume ir Lyduvėnus ir Tytuvėnus. Lyduvėnus būtina buvo aplankyti todėl, kad Lyduvėnų tiltas, kuris yra ilgiausias ir aukščiausias ne tik Lietuvoje, šventė savo šimtmetį ir būtų buvę negražu nepagerbti savo krašto senolio, o Tytuvėnai viliojo savo ežerais. Oras žygiui buvo ypatingai palankus ir nors debesėliai gąsdino, bet lietaus nepasiuntė. Žiūrėdami į įvairiaspalvėmis marškomis apsigaubusius medžius ir džiaugdamiesi saulutės spinduliais, svarstėme, ar tai paskutiniai vasarėlės pasispardymai, ar jau bobų vasara atėjo. Vieni juk tvirtina, kad bobų vasara prasideda likus trims dienoms iki šv. Mykolo, kiti, kad trys dienos po Mykolinių, treti nurodo jos pradžią esant rugsėjo 21-ąją. Mes gi nusprendėme, kad nesvarbu, ar čia dar vasaros pabaiga, ar jau bobų vasara – svarbu, kad mums buvo suteikta proga smagiai pakeliauti ir daug pamatyti.
Daugelis, važiuodami pro gerai pažįstamas vietas, su nostalgija prisiminėme kur vaikystėje prie Dubysos maudytis bėgdavom ir apgailestavom, kad taip seniai čia bebuvom, o prie Bridvaišio ežero susipažinome ir su vietinės bendruomenės įvykdytu viešųjų erdvių sutvarkymo projektu, kurio dėka jie įsigijo lauko treniruoklius. Juos išmėginę nusprendėme, kad prie mūsų tvenkinio, kuris šiandien deja dar tik ateities planuose, irgi tokių norėtųsi.
Šis dviračių žygis buvo vienas iš mūsų bendruomenės saugiam eismui skirtų renginių. Jo metu patys propagavome, kaip saugiai ir teisingai kelyje turi elgtis dviratininkai, švelniai pabarėme prie ežero sutiktus du dviratininkus, kurie nevilkėjo šviesą atspindinčių liemenių, išdalijome šiek tiek saugų eismą užtikrinančių priemonių. Šį kartą Lietuvos kelių direkcijai dėkojome ne tik už galimybę dalyvauti tokiame gražiame ir naudingame konkurse, bet ir už tai, kad ieškodami kuo įvairesnių saugaus eismo pristatymo formų, išsijudiname, pakeliaujame, pamatome, pabendraujame, susipažįstame. Taigi drąsiai galime pasigirti: savaitgalis buvo praleistas naudingai, smagiai, turiningai, sveikai.
Bendruomenės pirmininkė Violeta Sinušienė
