Kasmet spalio 29-oji minima kaip Pasaulinė insulto diena. Ji pradėta minėti 2006 m. Pasaulinės insulto organizacijos (angl. World stroke organization) iniciatyva. Šios dienos tikslas – priminti, kad insultas yra dažnai pasitaikantis ir sunkus susirgimas, sukeliantis ilgalaikius sveikatos sutrikimus, padidinti gyventojų supratimą apie insultą, garantuoti geresnę šio susirgimo profilaktiką, diagnostiką ir gydymą bei ilgalaikę paramą sergantiesiems. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šią 2015 m. Pasaulinę insulto dieną visų rasių, valstybių, amžių ir kultūrų žmonės yra kviečiami gerai išstudijuoti pirmuosius insulto simptomus, vadovaujantis šios dienos devizu – F.A.S.T. (iš angl. greitai, skubiai). Šūkį F.A.S.T. reiktų iššifruoti kaip: VEIDAS – RANKA – KALBA – LAIKAS (angl. Face – Arm – Speech – Time).
Amerikos insulto asociacija ir Tarptautinė insulto organizacija siūlo visiems prisiminti formulę VEIDAS – RANKA – KALBA – LAIKAS ir jos trumpą paaiškinimą. Jeigu viena veido pusė staiga tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių, nusmunka žemyn – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus nusišypsoti ir iš karto pamatysite skirtumą. Jeigu viena ranka tampa silpnesnė ir blogiau valdoma – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus pakelti abi rankas ir iškart pamatysite skirtumą. Jeigu kalba tampa neaiški, nerišli ir žmogui sunku kalbėti – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba! Testas: paprašykite žmogaus pakartoti patį paprasčiausią sakinį ir pamatysite skirtumą. Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus reikia skubiai skambinti į greitąją medicinos pagalbą (112), nes pirmosios minutės ir valandos po simptomų atsiradimo yra ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Bėgant laikui galvos smegenys pažeidžiamos vis labiau.
Insultas daugiausia paveikia pagyvenusius asmenis, tačiau neaiškios kilmės insultas gali būti ženkliai dažnesnis tarp jaunų (jaunesnių nei 50 metų) žmonių . O 20–40 proc. insultų priežastis nėra nustatoma.
Daugelyje pasaulio valstybių daugėja gyventojų, vyresnių nei 60 metų, ir tai artimoje ateityje lems milžiniškus visuomenės demografinės struktūros pokyčius. Per metus pasaulyje gyventojų, turinčių daugiau kaip 65 metus, padaugėja apie 9 milijonus ir iki 2025 metų jų bus daugiau kaip 800 milijonų. Todėl daugelis lėtinių ar „senatvės“ ligų, įskaitant ir insultą, turi būti laiku diagnozuotos ir sėkmingai gydomos, būtina vykdyti ilgalaikę kryptingą profilaktiką ir taip mažinti sergamumą šia liga. Prisiminkite, vienas iš šešių žmonių per gyvenimą patiria bent vieną insultą. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad 2005 metais insultas (priklausantis cerebrovaskulinių ligų grupei) nulėmė apie 5,7 milijono mirčių visame pasaulyje ir tai sudarė apie 9,9 proc. visų mirčių. Daugiau kaip 85 proc. šių mirčių įvyko šalyse, turinčiose žemas ir vidutines pajamas, ir maždaug vienas trečdalis mirusių žmonių buvo jaunesni kaip 70 metų amžiaus.
Standartizuotas mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų rodiklis iki 2006 m. Europos Sąjungoje buvo didesnis nei Lietuvoje. Vyrų mirtingumas Lietuvoje 2010 m. buvo 2 kartus, Europos Sąjungoje – 2,2 karto didesnis nei moterų. 2001–2010 m. mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje sumažėjo 10,7 proc., Europos Sąjungoje – 33,9 proc., vyrų mirtingumas Lietuvoje sumažėjo 11,5 proc., moterų – 9,9 proc., Europos Sąjungoje atitinkamai 30,7 proc. ir 39,8 proc. Tačiau pagal mirtį sukėlusias priežastis kraujotakos sistemos ligos, kurioms priskiriami infarktai ir insultai, Lietuvoje tvirtai išlieka pirmoje vietoje.
Siekiant globaliu mastu sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios sunkios ligos, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai siūlo naudotis standartizuotu insulto sekimo modeliu STEPS, kuris skirtas įvairių šalių sveikatos priežiūros darbuotojams:
- tiksliai įvertinti insulto paplitimą,
- apibrėžti gyventojų rizikos grupes,
- identifikuoti galimus rizikos veiksnius,
- vykdyti ilgalaikę stebėseną,
- pagrįsti ir parengti ilgalaikius projektus ir ilgalaikes prevencines programas,
- kontroliuoti ir vertinti vykdomų projektų ir programų efektyvumą.
Taigi, insultas yra neurologinė patologija, priskiriama ūmiems centrinės nervų sistemos pažeidimams, kurios priežastis dažniausiai yra kraujagyslių patologija ir kuri visame pasaulyje yra pagrindinė neįgalumo ir mirties priežastis. Tačiau „insulto“ terminu vadinamas ne vienas atskiras susirgimas, o visa gausi susirgimų grupė, kuriuos trumpai apibūdinsime.
- Išeminis insultas – tai ūmus, židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais židininiais neurologiniais simptomais (simptomai priklauso nuo to, kokia smegenų sritis pakenkta), išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas nuo simptomų pradžios. Kaip rašoma mokslinėje literatūroje, išeminiai insultai sudaro apie 75–85 proc. visų insultų.
- Hemoraginis insultas – tai smegenų audinio arba smegenų dangalo kraujosruva, susidariusi plyšus galvos smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenų audinį arba į smegenų dangalus (yra subarachnoidinis, epidūrinis ir subduralinis dangalai).
- Galvos smegenų infarktas yra galvos smegenų nekrozė, pasireiškianti dėl smegenų išemijos, su objektyviai matoma patologija galvos smegenyse ir klinikiniais simptomais, kurie pasireiškia maždaug po 24 valandų. Taip pat yra ir daugiau panašių neurologinių būklių, bendrai vadinamų insultais.
Naujausios insulto klasifikacijos, be galvos smegenų pažeidimų, priskiria ir stuburo smegenų pažeidimus ir išskiria net 62 insulto tipus ir potipius bei 18 skirtingų klasifikacijų. Paskutiniu metu mokslinėje literatūroje ypač dažnai akcentuojama praeinančio (trunkančio iki 24 valandų) smegenų išemijos priepuolio svarba (kai kurie šaltiniai šią būklę priskiria prie insulto tipų), nes ji yra patikimas insultų pranašas – iki 50 proc. insultų po šio priepuolio ištinka per pirmąsias 2 paras. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) – tai trumpalaikis lokalus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis insulto požymiais, bet greitai praeinantis ir nesukeliantis ilgalaikės negalios ir, kartais, vadinamas mikroinsultu ar iki insultine būkle.
Patologinis-fiziologinis ligos mechanizmas paprastas: insultas įvyksta, kai kraujagyslė, kuri maitina (perneša deguonį ir maistingas medžiagas) tam tikrą smegenų sritį yra užblokuojama ar įvyksta jos plyšimas. Arteriją gali blokuoti krešulys, susiformavęs tam tikroje vietoje (šiame procese tiesiogiai dalyvauja cholesterolio plokštelių sankaupos), embolas, atkeliavęs su kraujo tėkme iš kitų organų, ar koks kitas objektas (riebalų lašai prie riebalinės embolijos, deguonies ar kitų dujų burbuliukai ir kt.). Smegenų dalis, kuri negauna kraujo, pradeda nykti ir mirti. Blokuotos kraujagyslės spindžio dydis ir pakenkimo vieta bei jos plotas lemia insulto sunkumą ir jo klinikinius simptomus.
Insultų diagnostika yra gana sudėtinga dėl labai didelės simptomų įvairovės, kurią lemia skirtingi smegenų audinių pakenkimo mechanizmai ir lokalizacija. Panašius į insulto simptomus gali sukelti daugelis neurologinių būklių, kurioms patvirtinti ar atmesti reikia visai kitų diagnostikos priemonių nei insultui. Pagrindiniai matomi simptomai yra šie: vienos kūno pusės ar abipusis judesių valdymo pablogėjimas; koordinacijos sutrikimas; vienos kūno pusės ar abipusis (rečiau) sensorinis (jutimų) pablogėjimas ar visiškas išnykimas; neaiški, nesklandi kalba ar visiškas nesugebėjimas kalbėti; reikšmingas regėjimo lauko susiaurėjimas; viena kryptimi fiksuotas žvilgsnis; ūmiai prasidėjusi ataksija (tai nestabili eisena, kojas keliant aukštai ir statant plačiai); ūmiai prasidėjęs suvokimo sutrikimas; ūmiai prasidėjusi apraksija (netenkama gebėjimo atlikti tikslingus sudėtingus judesius, nepaisant noro ir fizinio pajėgumo juos atlikti) ir kt.
Gali pasireikšti ir kiti simptomai, kurie nėra tipiniai insultui: svaigulys; stiprus, lokalizuotas galvos skausmas; pykinimas; neaiškus matymas abiem arba viena akimi; vaizdo dvejinimasis; sutrikusi pažintinė funkcija; pritemusi sąmonė; nesugebėjimas nuryti ir kt.
Pasireiškus klinikai, išeminio insulto atveju svarbiausiu veiksniu tampa laikas, nes reikia kuo anksčiau paskirti tikslinį gydymą – trombolizę, kad būtų išvengta galimų komplikacijų dėl užsitęsusios centrinės nervų sistemos dalies išemijos. Todėl dažniausiai diagnozei patikslinti skubiai atliekama angiografija, tyrimas ultragarsu, kompiuterinė tomografija arba branduolių magnetinė rezonanso tomografija.
Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai yra gerai žinomi ir ištyrinėti: arterinė hipertenzija, rūkymas, nutukimas, nesveika ir nesaikinga mityba (mažas vaisių ir daržovių kiekis maiste), mažas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, ilgalaikis psichosocialinis stresas, dislipidemija, širdies ligos (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas), kai kurios inkstų ligos ir kt. Nuo žmogaus nepriklausomi rizikos veiksniai – amžius, lytis, šeimos istorija ir paveldimumas.
Daugelis mokslinių apžvalginių straipsnių pabrėžia, jog ryžtingas žalingų įpročių atsisakymas ir gyvensenos pakeitimas sveikesne gali sumažinti sergamumą insultu nuo 80 iki 90 proc.
Daugiau informacijos apie įvairius renginius, organizuojamus Pasaulinės insulto dienos proga, rasite Tarptautinės insulto organizacijos interneto svetainėje http://www.worldstrokecampaign.org/.
Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras
