Savivaldybės tarybos nariai Albinas Klimas, Jonas Isajevas ir Saulius Momkauskas, Administracijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Jolanta Šiurkuvienė bei Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos mokytoja ir mokinių tarybos vadovė Žaneta Petokaitienė drauge su kitų šalių atstovais penkias dienas buvojo Bocholte (Vokietija). Dar viena akmeniškė – menininkė, Naujosios Akmenės muzikos mokyklos dailės mokytoja – Rita Almanis šiame mieste viešėjo savaitę ilgiau – dalyvavo tarptautiniame kūrybos renginyje.
Pabėgėlių dalia iš arti
Pagrindinis šiųmečio vizito Bocholte tikslas – tarptautinė konferencija „Pabėgėlių ir migrantų situacija, priglaudžiant juos Europos šalyse“. Šia aktualia tema diskutavo Prancūzijos Aurilako, Belgijos Bocholto, Nyderlandų trijų miestų, Akmenės rajono atstovai ir patys renginio šeimininkai.
Akmenės rajono savivaldybės patirtį, priimant pabėgėlius iš karo apimtų Ukrainos zonų, pristatė Savivaldybės administracijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė J. Šiurkuvienė. Renginio dalyviams ši patirtis buvo įdomi tuo, kad jie susiduria su pabėgėliais ir migrantais iš visiškai kitų šalių: kruvinų politinių konfliktų draskomų skurdžių Afrikos valstybių, Afganistano, Sirijos, Irako, Irano, Pakistano ir kitų. Įvairiais, neretai drastiškais, būdais į Vakarų Europą patekę žmonės atstovauja kitokiai kultūrai, religijai, nemoka užsienio kalbų. O vyresniosios kartos ukrainiečiai ir lietuviai – buvę tos pačios sovietinio rėžimo šalies piliečiai, tebemokantys rusų kalbą.
Tačiau diskusijos dalyviai rado ir bendrų bruožų: visoms šalims itin aktuali pabėgėlių integracijos problema, visur tobulintina įstatymų bazė, nepakankami ir iki galo neaiškūs lėšų šaltiniai pabėgėliams išlaikyti, lavinti, įdarbinti. Esminis skirtumas tarp Lietuvos ir kitų konferencijoje dalyvavusių šalių – pabėgėlių ir migrantų mastai. Į Lietuvą atvyksta ir, kaip planuojama, atvyks palyginti nedaug minėtosios kategorijos asmenų, o kitas šalis užplūdę didžiuliai jų srautai. Tad vėliau įvy
kusiame bendradarbiaujančių miestų komiteto posėdyje nutarta po poros metų vėl surengti konferenciją, skirtą pabėgėlių problemoms: bus galima pamatyti per laiką įvykusius pokyčius ir pasidalyti naujausia patirtimi.
Įspūdį akmeniškių delegacijai padarė apsilankymas pabėgėlių namuose ir susitikimas su jų įvairiataučiais gyventojais. Laikinas prieglobstis keliolikai jaunų, 14 – 18 metų amžiaus, vaikinų suteiktas buvusiame viešbutuke, kurį kilniam tikslui perdavė Bocholto verslininkas. Šiame pabėgėlių centre prisiglaudę jaunuoliai pirmiausia mokomi kalbos, neretai – higienos įgūdžių, jiems teikiama psichologinė pagalba. Dažnai jie yra vieninteliai šeimos atstovai, paprastai – vyriausieji sūnūs, saviškių pastūmėti bėgti iš namų ir taip bandyti gauti šansą ne tik geriau gyventi, bet apskritai išgyventi. Dalis jų tik iš pirmo žvilgsnio atrodė patenkinti: kepė saldžius blynus ir vaišino Bocholto miesto savivaldybės svečius užsieniečius. Iš tikrųjų, kone kiekvieno tokio paauglio širdyje – drama. Vieną teko stebėti, kai bekalbėdamas su lankytojais tamsiaodis garbanius apsipylė ašaromis. Pasirodo, prieš dieną talibai susprogdino tėvynėje pasilikusius jo šeimos narius…
Yra ir sėkmingesnių, teikiančių vilties likimų. Antai aštuoniolikmetis vaikinas iš Afganistano sakė remontuojąs techniką nuo dvylikos metų, kai dar gyveno savo šalyje. Patekęs į Bocholto pabėgėlių namus mokosi vokiečių kalbos ir tikisi gauti darbo automobilių remonto versle.
Su šiais Bocholto pabėgėlių centriuko gyventojais bendrauja gausus būrys įvairių specialistų, nemažai iš jų – savanoriai, dirbantys ir vėlų vakarą, ir naktį, jei prireikia. Palaipsniui pabėgėlius ėmė lankyti jų bendraamžiai. Tada – jų tėvai, atėję domėtis, pas ką vaikšto atžalos. Galiausiai per pusmetį tarpusavio santykiuose pasistūmėta iki pabėgėlių kvietimo pasisvečiuoti į savus namus. Bocholtiečiai pasidžiaugė šiais pasiekimais, įvertino, kad pabėgėlių integracijos proceso pradžia – sėkminga. Tačiau, kaip seksis ją tęsti toliau, pripažino neįsivaizduoją.
Gausios renginiais kitos viešnagės dienos
Prie jau minėtų užsienio valstybių delegacijų prisijungus delegatams iš Kinijos miesto Wuxi, Bocholte numatyti renginiai toliau bėgo vienas paskui kitą. Apžiūrėta miesto savivaldybės pastate surengta moksleivių kūrinių paroda 
„Gyvename Europoje – Bocholtas ateities miestas 2030 metais“. Lankytasi XII amžiaus Anholt pilyje ant vandens, garsėjančioje savo paveikslų, senovinių knygų, žemėlapių, porceliano ir kitų eksponatų rinkiniais bei nuostabiu sodu. Susipažinta su grandioziniu projektu, kurio dėka per keliolika metų bus sujungti Bocholto senasis ir dabartinis industriniai rajonai, sukurtos modernios erdvės laisvalaikiui, sportui, pramogoms. Pabuvota renginyje, kuriame lengvąjį roką ir kitokią populiariąją muziką gyvai atliko devyniolika atlikėjų grupių. Lankytasi šv. Mišiose pačioje svarbiausioje, Šv. Jurgio, bažnyčioje ir klausytasi čia surengto jungtinio, Bocholto ir Aurilako miestų choro, koncerto. Dalyvauta tarptautiniame šeimų festivalyje po atviru dangumi, kuriame kartu su bocholtiečių šeimomis ir augintinais laiką leido pabėgėliai ir emigrantai, pristatę savo kulinarinį paveldą.
Iškilmingiausia vizito Bocholte dalis – miesto mero Peter Nebelo priėmimas istorinėje Rotušėje. Priėmime dalyvavusių užsienio delegacijų ir garbingiausių miestelėnų ovacijomis palydėta Akmenės rajono savivaldybės delegacijos vadovo A
.Klimo solidi sveikinimo kalba ir akmeniškių vardu įteiktos dovanos, skirtos jauniesiems pabėgėliams. Tai – keli stalo žaidimai, stalo teniso raketės ir kamuoliukai.
Po pirmosios internacionalinės vakaronės akmeniškius ėmė pažinti ir kalbinti tikriausiai visi šventės dalyviai užsieniečiai ir kviestiniai bocholtiečiai. Mat pedagogė Ž. Petokaitienė pasistengė, kad jie išmoktų smagų lietuvių liaudies žaidimą, visi kartu plotų ir dainuotų. Savo ruožtu lietuvaičiai su kitų šalių svečiais giedojo melodingą Bocholto miesto himną.
Bocholtiečių oficiali delegacija į Akmenės rajoną atvyksta kasmet – per „Akmenės smuikelio“ šventę. Ir dabar, akmeniškiams nuvykus į Bocholtą, šio miesto atstovai, bent kada buvoję Akmenės krašte, rado progų prieiti ir 
pasisveikinti, pasišnekučiuoti. Užmegzta ir naujų pažinčių.
Viešnagę Bocholte užbaigė šiuolaikinio meno paroda, kurioje dalyvavo keliolika menininkų iš įvairių pasaulio šalių, kūrę daiktų, šviesos, garsų instaliacijas, paveikslus ir kitokius futuristinius kūrinius. Tarp jų – Lietuvai ir Akmenės kraštui atstovavusi dailininkė R. Almanis. Ji savo kūrinyje, atliktame pasitelkus įvairias dailės technikas, didžiulėje erdvėje atspindėjo Bocholtą, kokį pamatė ir pajuto čia atvykusi.
Ilgametės draugystės formos įvairėja
Akmenės rajono savivaldybė ir Bocholto miestas draugystės sutartį pasirašė 2000-aisiais. Tačiau bičiuliški santykiai su šio miesto Euregio gimnazija bei Raudonojo kryžiaus organizacija užmegzti gerokai anksčiau. Itin daug jėgų tam skyrė akmeniškių kraštietis Stasys Čirpus, kuriam už ilgametę pagalbą sunkiau besiverčiantiems akmeniškiams 1999 metais suteiktas Akmenės rajono garbės piliečio vardas. Po metų toks pat vardas suteiktas ir tuomečiam Bocholto miesto merui Klausui Ehlingui – už tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimo tarp savivaldybių nuopelnus. 2014 metais Bocholto miesto mero pavaduotojai Christel Feldhaar įteiktas apdovanojimo ženklas „Už nuopelnus Akmenės rajonui“. Šiuo apdovanojimo ženklu buvo įvertintas Ch.Feldhaar daugiametis svarus indėlis į bičiulystės su Akmenės rajono savivaldybe puoselėjimą ir plėtojimą.
Akmeniškiai su bocholtiečiais bendrauja įvairiais būdais ir įvairiuose lygmenyse: keičiamasi oficialiomis delegacijomis, moksleivių, muzikantų, sportininkų grupėmis, dalyvaujama bendruose projektuose, Raudonojo kryžiaus organizacijos veikloje, draugaujama šeimomis. Nuo 2010-ųjų į tradicinę Bocholto kalėdinę mugę kasmet vyksta akmeniškiai tautodailininkai, amatininkai. Antai ventiškiai Jolanta ir Rimantas Balčiauskai ne tik eksponuoja savo kūrinius, bet ir juos parduoda mugės lankytojams.
Pavyzdžiui, 2012 metais bičiulystė su Bocholtu vyko itin aktyviai. Šiame mieste gegužę įvykusiame didžiuliame tarptautiniame susigiminiavusių miestų renginyje „Bocholtas – tai Europa!“ dalyvavo gausi Akmenės rajono savivaldybės oficiali delegacija ir Naujosios Akmenės muzikos mokyklos grupė „Soul Wings“, surengusi koncertą. Rugpjūtį akmeniškiai jaunuoliai dalyvavo tarptautinėje stovykloje. Rugsėjį keturiasdešimties bocholtiečių senjorų turistų grupė aplankė gražiausias Akmenės krašto vietas. Naujosios Akmenės miesto Ramučių gimnazijos moksleiviai pagal tradicinę mainų programą viešėjo Bocholte, gyveno šeimose. Spalio mėnesį vokiečių jaunuolių kolektyvas viešėjo ir koncertavo Naujosios Akmenės muzikos mokyklos 50-mečio renginiuose.
Šiuo metu itin aktyviai bičiulystę su Bocholto miestu plėtoja Naujosios Akmenės miesto muzikos mokykla, „Saulėtekio“ progimnazija, Ramučių gimnazija, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Akmenės skyrius.
Po šiųmečio oficialios delegacijos vizito numatyta ir naujų konkrečių planų: išsiųsti Akmenės rajono jaunimo delegaciją į 2017 metų rugpjūtį rengiamą stovyklą Bocholte, toliau plėtoti ryšius tarp mokyklų, Aurilako miesto choras pasiūlė pasitelkti ES fondų lėšų ir atvykti pas juos.
Savivaldybės administracijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Jolanta Šiurkuvienė
