Lietuvoje atliktas gyventojų ir verslo atstovų reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kaip per pastaruosius trejus metus keitėsi darbuotojų ir darbdavių požiūris į socialinį dialogą, taip pat kaip verslininkai ir visuomenė vertina Darbo kodeksą. Tyrimo duomenimis, socialinio dialogo, kuris yra reikšminga priemonė derinant visuomenės narių interesus, žinomumas tarp gyventojų išaugo 17 proc., o jo žinomumas tarp verslo atstovų siekia net 90 proc.
Stiprėja socialinio dialogo žinomumas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) užsakymu ir rinkos bei visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad trečdalis Lietuvos gyventojų darbuotojų ir darbdavių dialogą įvardija kaip besikeičiantį į gera – taip mano beveik keturi iš dešimties verslo atstovų ir trys iš dešimties gyventojų. Per trejus metus pagerėjo ir Darbo kodekso vertinimas. Tarp gyventojų jis išaugo 8 proc., o tarp verslo atstovų – 15 proc.
„Apklausos rezultatai atskleidė, kad per pastaruosius trejus metus socialinio dialogo žinomumas ir jo procesų supratimas pagerėjo. 2020 m. apie socialinį dialogą buvo girdėję 63 proc. gyventojų ir 90 proc. verslo atstovų, tačiau tyrimas parodė, kad visgi labiausiai domimasi praktinėmis šio dialogo temomis: darbuotojų socialinio draudimo klausimais, darbuotojų sveikatos ir saugos klausimais, darbo santykių reguliavimo nuostatomis ir jų pakeitimais“, – teigia L. Daugirdas, „Synopticom“ vadovas.
Pasak VDI Projekto ekspertų vadovo Vaido Šalaševičiaus, vykdant projektą „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, buvo kelti du tikslai: „Pirmiausia – kalbėti apie socialinį dialogą, jį viešinti ir didinti žinomumą. Tyrimo rezultatai būtent tai ir rodo – jog socialinio dialogo žinomumas didėjo. Antra – siekėme paaiškinti socialinio dialogo naudą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams“.
„Turime dar kur tobulėti, tačiau džiugu, jog socialinio dialogo suvokimas Lietuvoje bent šiek tiek padidėjo. Ar socialinio dialogo iš tiesų yra daugiau mūsų kasdienybėje? Ne visai, tačiau dėl to negalime kaltinti ministerijų ar kitų institucijų. Gyvename tokioje kultūrinėje aplinkoje, kurioje socialinė partnerystė dar turi būti labiau pažinta, turime suvokti, kokią naudą ji gali duoti“, – spaudos konferencijos metu savo įžvalgomis dalijosi Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas.
Gebėjimas susitarti išlieka svarbiausias
Tyrimo duomenys rodo, jog kaip geriausią dvišalį socialinį dialogą Lietuvos gyventojai ir verslo atstovai vertina gebėjimą susitarti ir Darbo kodeksą. 2017–2020 m. Darbo kodekso vertinimai pagerėjo tiek tarp gyventojų (2020 m. „gerai“ – 37 proc.), tiek tarp verslo atstovų (2020 m. „gerai“ – 77 proc.). 2017 m. Darbo kodeksą gerai įvertino atitinkamai 29 ir 62 proc. apklausos dalyvių.
VDI Organizavimo ir metodų specialistė J. Bielskienė pabrėžia, kad geriausiai socialinio dialogo naudą mato tie, kurie į jį įsitraukia dalyvaudami kolektyvinėse derybose, kurių teigiami rezultatai padeda mažinti socialinę įtampą tiek įmonėse, tiek visoje šalyje.
„Kaip gana sėkmingą socialinio dialogo pavyzdį, kai dirbama trišaliu principu, valstybė – darbdavys – darbuotojas, galima laikyti darbo ginčų komisijas, kurių pagrindinis tikslas yra sutaikyti darbdavį ir darbuotoją. Sėkminga šių komisijų veikla leidžia stiprinti abiejų pusių suvokimą, kad geriausia nesutarimus spręsti derantis, kalbantis ir ieškant abiem pusėms geriausio sprendimo“, – įsitikinusi J. Bielskienė.
Gerėja darbuotojų atstovų darbas
Atliekant tyrimą respondentų taip pat buvo prašoma įvertinti jų darbovietėse veikiančias profesines sąjungas, darbo tarybas ir darbuotojų atstovus.
Gauti duomenys atskleidė, kad septyni iš dešimties apklaustųjų profesines sąjungas vertina kaip gerai atstovaujančias jų interesams, o darbo tarybos veiklą gerai įvertino 61 proc. respondentų. Jiems pritarė ir patys įmonių vadovai. Didžioji dalis apklaustų vadovų mano, kad tiek darbuotojų atstovas, tiek darbo taryba jų įmonėse darbuotojų interesams atstovauja gerai.
„Nors apie visuotinį ir masinį socialinio dialogo plėtojimą kalbėti dar ankstoka, vis dėlto socialinio dialogo pažangą galėtų paskatinti labai elementarus dalykas – visuotinis supratimas, kad tai naudinga visoms pusėms: darbuotojams, darbdaviams ir visuomenei. Pats paprasčiausias kelias šiuo atveju yra nuolat vykstančios viešos diskusijos bei mokymai“, – sako VDI Organizavimo ir metodų specialistė J. Bielskienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog socialinis dialogas ypatingai svarbus karantino metu:
„Mes pamatėme, kad socialinis dialogas tarp darbuotojo ir darbdavio įgavo visiškai kitą atspalvį ir kitokią reikšmę bei tapo absoliučia būtinybe karantino metu. Situacija keičiasi kiekvieną dieną, įmonės turi priimti greitus ir kokybiškus sprendimus tam, kad darbuotojai jaustųsi saugūs. Todėl išsiversti be darbuotojų atstovavimo – labai sunku. Matome, kad įmonėse, kur yra profesinės sąjungos, problemos yra gana lengvai ir sklandžiai išsprendžiamos, darbuotojai iš tikro susitaria su darbdaviu. Ten, kur nėra profesinių sąjungų, atstovavimas iš tiesų yra skurdokas.“
„Dėkodama visiems už bendrą darbą projekte, džiaugiuosi, kad Valstybinės darbo inspekcijos kartu su partneriais sėkmingai įgyvendinamas projektas prisidėjo prie socialinio dialogo žinomumo, aiškinimo Lietuvoje, kas labai svarbu derinant visuomenės narių interesus ir tai patvirtina šis išsamus tyrimas, apklausiant tiek darbuotojus, tiek profesinių sąjungų narius, tiek darbdavius. “, – sako Evelina Grigaitė, VDI Projekto vadovė.
„Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“ projektas, vykdytas 2017–2020 m. iš ES fondų lėšų. Projekto partneriai: Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Rūmai, Lietuvos profesinės sąjunga „Solidarumas“.
Trumpai apie tyrimą
Tyrimas, kurį 2017–2020 m. vykdė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Synopticom“, atliktas VDI užsakymu. VDI 2017–2020 m. įgyvendina projektą „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“.
Kiekvienos tyrimo tikslinės grupės apklausos vyko tris kartus – 2017, 2018 ir 2020 m., kaskart buvo apklausta ne mažiau kaip 1 tūkst. 16–74 metų Lietuvos gyventojų ir ne mažiau kaip 500 verslo įmonių, turinčių 10 ar daugiau darbuotojų, vadovų ar personalo vadovų.
