Šv. Florijono – gaisrų sergėtojo dieną šiemet sveikinome vos prieš keletą mėnesių veiklą pradėjusius savanorius ugniagesius. Kol kas savanorystė greičiau menama nei tikra, mat ugniagesius kaimuose keičia laisvu nuo darbo metu savanoriaujantys ugniagesiai. Ir toli gražu dar ne kiekvienoje savivaldybėje. Tauragės apskrityje daugiausia savanorių užsiregistravo Šilalės savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje.
Trūksta jaunų vyrų
Šilalės savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Evaldas Lazdauskas geriausiai žino, kaip sekasi savanoriams – kai kuriomis dienomis jis pats koordinuoja jų veiklą, nes perduoda savanoriams pranešimus apie rajone kilusius gaisrus.
„Taip dirbame nuo kovo pradžios. Ugniagesių automobilyje savanoriai turi susidėję savo aprangą, apsauginius batus, šalmus, tad vyksta tiesiai į gaisrą. Mūsų tarnyba savanoriams sumoka tik už sugaištą laiką – maždaug po 7 Eur už valandą ir kompensuoja kelionės išlaidas“, – sako E. Lazdauskas.
Kaimų ugniagesius baugina iš Priešgaisrinės apsaugos departamento sklindanti žinia, kad ateityje visus juos pakeis savanoriai – postuose liktų dirbti tik vairuotojai. „Bet esame gavę pažadą, kad darbuotojai nebus atleidinėjami, kaita vyks nepriimant naujų ugniagesių. Pernai tarnybą paliko keturi vyrai“, – teigė E. Lazdauskas.
Šiuo metu Upynoje yra 8–9, Pajūryje pagelbėti pasiruošę šeši, Kaltinėnuose – devyni, o Kvėdarnoje – tik trys savanoriai. Ir beveik visi jie yra Priešgaisrinės tarnybos darbuotojai arba ugniagesiai gelbėtojai.
E. Lazdauskas tikina, kad kol kas neskubama pasitelkti ugniagesio kvalifikacijos neturinčių gyventojų, nes juos pirmiausia reikėtų apmokyti, o tai brangu ir ilgai trunka. Todėl gaisrų gesinti važiuoja vienintelis civilis – ugniagesio kvalifikaciją turintis Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius.
„Kad sistema normaliai funkcionuotų, prie kiekvienos komandos reikėtų turėti bent 15 savanorių. Kur tiek rasime, nežinau, nes kaimuose jaunų vyrų nebėra. Gerai, kad kol kas Laukuvoje ir Kvėdarnoje, kur nėra savanorių, dirba visi ugniagesiai. Nėra laisvų etatų, tad ir didelio savanorių poreikio nėra“, – aiškino Priešgaisrinės tarnybos viršininkas.
Suinteresuoti taupyti lėšas?
Šiuo metu Šilalės savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje dirba 5 skyrininkai ir 36 ugniagesiai. Po vieną ugniagesį trūksta Kaltinėnų ir Pajūrio komandoms, dviejų – Upynai. Tarnyba eksploatuoja šešias gaisrines automobilines cisternas.
Tačiau E. Lazdauskui didžiausią susirūpinimą kelia ne žmonės, o technika. Seniausias rajone esantis gaisrinis automobilis pagamintas 1966 m., naujausias – 1989 m. Visų techninė būklė – apgailėtina. Pernai iš Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kvėdarnos ugniagesių komanda perėmė 6 t vandens vežantį automobilį „Mersedes Benz 1719“, tačiau ir jis ne pirmos jaunystės – pagamintas 1983 m. Prieš keletą metų išvažiavę gesinti gaisro, automobiliai jau už kelių kilometrų sugesdavo, todėl gaisravietės kartais visai nepasiekdavo. „Dabar taip nėra, aišku, nieko negali garantuoti. Bet supraskite, kad pats pigiausias rusiškas gaisrinis automobilis kainuoja apie 150 tūkst. Eur. Nors tarnautų jis mažiausiai 30 metų“, – slaptas viltis išduoda E. Lazdauskas.
Jis pats gerai žino, jog projektų, kurie sudarytų galimybę apsirūpinti gaisrų gesinimo technika, Lietuvoje nėra, o rajono biudžeto galimybės – daugiau nei ribotos. Belieka laukti, kol atsiras galimybių technika aprūpinti savanorius. Turint laisvų etatų, taupomi pinigai, tačiau pirmiausia teks aprengti savanorius, nupirkti jiems apsaugos priemones.
Pastatai neatitinka reikalavimų
Pernai Priešgaisrinė tarnyba iš valstybės biudžeto gavo 320,5 tūkst. Eur, dalinį 21,3 tūkst. Eur finansavimą skyrė Šilalės savivaldybė, papildomus 1250 Eur pridėjusi iš Viešosios tvarkos ir visuomenės priešgaisrinės apsaugos programos gaisrinei įrangai įsigyti – jos trūko Kvėdarnos ugniagesių komandos automobiliui.
Nors pastaraisiais metais buvo rekonstruota keletas senų ir pastatyta naujų gaisrinių, tačiau įrengti pastatus taip, kad jie atitiktų reikalavimus, lėšų neužteko. Pajūrio ir Laukuvos ugniagesių komandos vis dar neturi tinkamų darbo ir poilsio sąlygų. Neretai darbuotojams tenka budėti po vieną, todėl nėra užtikrinama parengtis. Norint tą padaryti, reikėtų ne tik mokėti už viršvalandžius, bet ir taip organizuoti darbą, kad neviršytų Darbo kodekse nustatytų mak-
simalių metinių viršvalandžių.
Pernai kaimo ugniagesiai dalyvavo gesinant 244 gaisrus. Daugiausia jų kilo gyvenamuosiuose namuose ir ūkiniuose pastatuose bei atvirose teritorijose. Pagrindinės priežastys – neatsargus elgesys su ugnimi, nesirūpinimas saugia aplinka. Dėl to kaltos sunkios kaimo žmonių ekonominės sąlygos: gyventojai neturi už ką remontuoti krosnių, valyti dūmtraukių, neįsirengia žaibosaugos prietaisų, nepasikeičia senos elektros instaliacijos.
Vienintelė prošvaistė kaimo ugniagesių gyvenime – retėjantys sausos žolės gaisrai. Pasak E. Lazdausko, tokių gaisrų rajone kyla vis mažiau, nes laisvos valstybinės žemės Šilalėje beveik neliko, o gyventojai saugo savo laukus nuo gaisrų. Geriausius šalyje, anot Priešgaisrinės tarnybos viršininko, šios srities rodiklius, be abejonės, lėmė ir Aplinkos ministerijos sprendimas susieti žolės deginimą su tiesioginėmis išmokomis. Žolės degintojai jau keleri metai žino, kad sukėlę gaisrą gali netekti paramos.
Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Autorės nuotraukos
