Audris Narbutas
Nors terorizmas yra vienas iš didžiausių iššūkių, kylančių Vakarų bendruomenei, tačiau Lietuvoje mes netikime teroristinio išpuolio galimybe. Galbūt esame teisūs ir daug logiškiau sutelkti dėmesį į Rusijos klausimą, bet kai kurie žmonės galvoja, kad tai yra mūsų klaida. Vienas iš jų yra vyresnysis Tarptautinio kovos su terorizmu instituto, esančio Izraelyje, tyrėjas Uri Ben Yaakov. Apie terorizmo grėsmes ir iššūkius šių dienų Europai ir Lietuvai kalbėjomės su šiuo Izraelio ekspertu.
Jūs esate vienas iš žmonių, kurie tiki, kad kovoje su terorizmu bendradarbiavimas yra esminis sėkmės elementas. Kaip mes galėtume tobulinti ir išplėsti bendradarbiavimą su Izraeliu ir kitomis šalimis?
Aš nekalbu apie vien tik dvišalį bendradarbiavimą, kuris dažniausiai egzistuoja 99 proc. valstybių. Aš kalbu apie bendradarbiavimą bendrąja prasme, kuris turėtų būti grįstas tarptautine arena. Kalbu apie kooperaciją tarp valstybių, tarp tarptautinių subjektų, pavyzdžiui, Jungtinių tautų ar Europolo bei Interpolo, tarp skirtingų saugumo organizacijų ir bendradarbiavimo valstybių viduje. Kai kur vis dar tai išlieka realia problema. Kalbu apie bendradarbiavimą tarp bankų ir tarptautinių pervedimų bendrovių ir galiausiai tarp tų, kurie priklauso pilietinei visuomenei. Privatūs asmenys gali padaryti daug kovodami su terorizmu. Visa tai aš vadinu kooperacija, o ne tik susitarimus tarp vieno subjekto ir kito tarptautinių subjektų.
Kai mes kalbame apie šiuolaikinį terorizmą, turime daug dėmesio skirti antrosios kartos migrantams, kurie jau gimė Prancūzijoje, Vokietijoje ar kitose valstybėse. Jūs mėginate mums parodyti, kokia svarbi tarptautiniam saugumui yra migrantų integracija. Vis dėlto šiandien Europa dar nesugeba vykdyti efektyvios integracijos ir dėl šios priežasties Islamo valstybės idėjos atrodo labai patrauklios daliai musulmonų bendruomenės. Kaip jūs įsivaizduojate efektyvią integraciją? Kaip turėtume to siekti?
Pirmiausia turime atskirti tuos migrantus, kurie atvyksta į Europą šiandien, ir tuos, kurie joje yra daugelį metų arba netgi gimė senajame žemyne. Tie, kurie šiuo metu atvyksta, turi būti integruoti į visuomenę. Visų pirma per galimybę susikurti geresnį gyvenimą ir tapti bendruomenės dalimi. Ir jūs turite parodyti, kad tai jiems suteiks naudą, jeigu bus integruoti. Integracija reiškia, kad migrantai turi išmokti šalies kalbą, naudotis vietine švietimo sistema ir, žinoma, priimti galiojančias vertybes. Jeigu žmonės tai padarys, tada viskas turėtų būti gerai. Tai labiausiai taikytina tiems, kurie atvyksta į Europą šiandien, bet situacija yra sudėtingesnė tų, kurie jau gimė ar ilgai gyvena Europoje. Vis dėlto idėja rodyti naudą, kurią jie gaus, jeigu integruosis, yra būtina. Tai turėtų veikti.
Pakalbėkime apie integraciją ir Lietuvos atvejį. Jeigu pažvelgsite į mūsų šalį, egzistuoja problemos, kai kalbame apie lenkų kilmės žmonių integraciją. Nors turime nemažai puikių lenkų, kurie kyla karjeros laiptais, moka lietuvių kalbą ir myli mūsų kraštą, tačiau ne visais atvejais mums tai pavyksta. Džiaugiuosi dėl lenkų, kurie įsiliejo į mūsų bendruomenę, tarp kurių yra ir mano artimi draugai, bet skaudu regėti, kad daliai žmonių tai nepavyko. Tai yra šiek tiek keista. Mes turėjome ATR, visi esame katalikai, netgi Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos kryptis atrodo labai panašiai. Galiausiai vienas iš karščiausių politinių klausimų išlieka, kaip gilinti ir plėsti bendradarbiavimą su Lenkija. Ir netgi esant tokiai situacijai yra sudėtinga visiškai integruoti dalį lenkų tautinės mažumos atstovų. Kaip valstybė, kuri susiduria su tokiomis problemomis, gali sėkmingai integruoti musulmonus? Juolab, kai stokojame žmonių, gebančių bendrauti arabų kalba.
Mano atsakymas yra paprastas. Jeigu jūs negalite integruoti žmonių, tuomet nepriimkite jų. Tai yra paprasta.
Bet tai daryti yra labai sudėtinga. Egzistuoja ES vaidmuo ir jau priimti sprendimai.
Aš kalbu apie visą Europą, bet jūs esate teisus. Tai didžiulė problema ir iššūkis visai Europai. Kaip galiu apginti savo sienas, jeigu aš esu Šengeno sutarties narys? Taigi jūs esate teisus ir problema tikrai egzistuoja. Tai yra problema, kuri turi būti išspręsta Europos viduje. Europai reikalinga vieninga politika. Pavyzdžiui, kai jūs kalbate apie Rusiją, jūs turite 28 šalis ir 56 ar daugiau idėjų. Šalyje gali egzistuoti keli požiūriai. Kaip tada vykdyti politiką, jeigu esate nevieningi? Europai reikalinga bendra politika.
Integracija reikalauja laiko, pinigų ir žinių. Tikriausiai žinios yra svarbiausias komponentas. Kaip minėjome, integracija turi didelę įtaką terorizmo slopinimui, bet terorizmas vis dar egzistuoja. Kaip teroristai pasirenka savo taikinius? Pavyzdžiui, prieš šešis mėnesius patyrėme teroristinį išpuolį homoseksualų klube. Kaip manote, šis taikinys buvo pasirinktas, nes tai homoseksualų klubas, ar todėl, kad tai tiesiog patogi vieta išpuoliui?
Teroristai renkasi savo taikinius remdamiesi dviem argumentais. Vienas yra motyvacija. Tai, ką noriu pulti, kyla iš mano teroristinės organizacijos ideologijos. Ir kitas niuansas yra patogumas. Kur man šiandien patogu smogti? Tai reiškia pajėgumą. Aš noriu atakuoti šį pastatą, bet jeigu neturiu pajėgumų, aš to nedarysiu. Aš nemanau, kad neapykantos nusikaltimus turėtume vadinti terorizmo išpuoliais. Kai kalbame apie terorizmą, turime galvoti apie apibrėžimus. Aš suvokiu terorizmą kiek kitaip. Tačiau čia, Europoje, aš manau, kad nėra didelio skirtumo tarp Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų valstybių ir, žinoma, Lietuvos. Lietuva yra šalia kitų šalių, kurios neatskirtos jokia siena. Atlikti teroristinį išpuolį Lietuvoje yra daug lengviau nei Prancūzijoje, nes prancūzai deda pastangas sustabdyti galimus išpuolius. Jų gatvėse gausu pareigūnų ir karių. Lietuvoje terorizmo grėsmei atremti jūs faktiškai neturite nieko. Geriausias pavyzdys yra teroristinė ataka prieš Žydų muziejų Briuselyje. Tai atliko vaikinas, kuris iš Prancūzijos nukeliavo į Siriją ir vėliau grįžo į Prancūziją, tačiau prancūzų specialiosios tarnybos jį stebėjo ir neleido veikti, tad teroristas nuvyko į Briuselį ir ten įvykdė išpuolį. Puldamas brolį ar seserį vis tiek puoli visą šeimą. Jūs esate šeima, tad teroristams nėra itin didelio skirtumo smogti Briuselyje ar Vilniuje.
Lietuvoje mes esame keistoje situacijoje. Viena vertus, vertiname Rusijos grėsmę ir dėl to dalyvaujame NATO veikloje bei didiname finansavimą gynybai, bet, kita vertus, teroristinė ataka mums atrodo faktiškai neįmanoma. Tai mūsų klaida.
Taip, žinoma, visiškai pritariu šiai išvadai.
Dėkojame už Jūsų įžvalgas.
