Atėjus rugsėjui šalies mokykloms trūksta 186 pedagogų – tiek šiuo metu darbo skelbimų Užimtumo tarnyboje. Intensyvias mokytojų paieškas nuo gegužės pradėję darbdaviai sumažino jų deficitą. Visgi išlieka didžiausias pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis – šalies mokymo įstaigoms reikalinga 116 skirtingų disciplinų pedagogų, kiek mažiau pageidauja ikimokyklinio ugdymo (38) ir pradinio ugdymo specialistų (30).
Daugiausiai darbo pasiūlymų – matematikos (23) ir lietuvių kalbos mokytojams (20). Taip pat ieškoma 9 fizikos, 8 anglų kalbos, 7 chemijos, 5 informatikos, po 4 biologijos, geografijos, istorijos ir kt. pedagogų.
Iššūkis – pedagogų pritraukimas į regionus
Pagal turimas profesines kvalifikacijas, Užimtumo tarnyboje šiuo metu įregistruota 466 ikimokyklinio ugdymo pedagogai, 282 pradinio ugdymo ir daugiausiai – 582 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai. Vilniaus miesto savivaldybėje pageidauja įsidarbinti kas trečias pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškantis klientas.
„Nepaisant nemažos pedagogų pasiūlos dar turime neužimtų darbo vietų šalies mokyklose. Sostinės mokymo įstaigos neretai turi didesnę ar mažesnę galimybę (nevertinant kvalifikacijos, susisiekimo ir kitų kriterijų) rinktis komandos narius. Išimtis – fizikos mokytojai, kuriems šiuo metu sostinėje skelbiamos 9 laisvas darbo vietos, o tokiu darbu domisi tik 6 asmenys. Darbo paklausos ir pasiūlos teritorinis neatitikimas yra gana ryškus – kai kuriose savivaldybėse susiklosčiusi situacija, kai į laisvą mokytojo darbo vietą pretendentų visai nėra“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Šiuo metu daugiausiai – net 16 savivaldybių ieškoma matematikos mokytojų. Devyniose iš jų (Šalčininkų, Biržų, Alytaus, Raseinių, Kazlų Rūdos, Jonavos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Lazdijų) šiuo metu nėra nė vieno tokio darbo ieškančio kliento.
Lietuvių kalbos mokytojų trūksta 15 savivaldybių. Šešiose iš jų (Trakų, Kaišiadorių, Elektrėnų, Visagino, Šalčininkų, Kelmės) nėra nė vieno pageidaujančio tokio darbo.
Fizikos mokytojų reikia 9 savivaldybėms ir visose (Kauno, Skuodo, Trakų, Kėdainių, Plungės, Klaipėdos, Šalčininkų, Šiaulių rajono) – nė vieno ieškančio tokio darbo.
Chemijos mokytojų trūksta Alytuje, Šalčininkuose, Plungėje, Jonavoje, Šiaulių rajone, Mažeikiuose, Panevėžyje), bet mokykloms nėra pasirinkimo – niekas nepageidauja tokio darbo.
Informatikos mokytojų ieško 4 savivaldybės, iš jų – Šilutėje ir Trakuose nė vienas darbo ieškantis tokiu darbu nesidomi.
Kvalifikacinė neatitiktis
Pasak G. Sinkevičės, dar viena mokytojų paiešką apsunkinanti priežastis – kvalifikacinė neatitiktis: „Daugiausiai mokyklos ieško matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų. Sunkiau sekasi rasti ir fizikos. Tuo tarpu daugiau nei ketvirtadalis (170 arba 29,2 proc.) pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogo darbo ieškančių žmonių norėtų įsidarbinti dailės, muzikos arba kūno kultūros mokytojais.“
Šiuo metu 58 dailės mokytojais pageidaujantiems dirbti asmenims darbo pasiūlymų nėra, 52 kūno kultūros mokytojo darbo ieškantys pretenduoja į 3 laisvas darbo vietas, 60 muzikos mokytojų – į 7 laisvas darbo vietas. Dailės, muzikos ir kūno kultūros mokytojais dirbti norinčių žmonių yra daugiau nei laisvų darbo vietų visiems (visų disciplinų) pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams.
Palyginti su praėjusios vasaros pabaiga, kuklus fizikos, chemijos, prancūzų kalbos mokytojų ieškantis skaičius šiemet dar labiau susitraukęs. Fizikos mokytojo darbu šiuo metu domisi 6 asmenys, chemijos – 7, prancūzų kalbos – 5.
Sinkevičės teigimu, kita aplinkybė, didinanti mokytojų paklausos ir pasiūlos disbalansą, yra ta, jog ne visi pedagogo darbą dirbę asmenys siekia kuo greičiau sugrįžti į mokyklas: „Ieškomo darbo prioritetų analizė rodo, kad tik trys ketvirtadaliai asmenų, kurių paskutinė darbinė veikla – ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ar pagrindinio ugdymo mokytojas ieško samdomo darbo.“
Siekiančių įsidarbinti klientų ieškomi darbai neapsiriboja mokytojo darbu – pageidaujama dirbti ir administratoriais, švietimo konsultantais, projekto vadovais, pardavimo vadybininkais, apskaitininkais, žurnalistais, karjeros specialistais, programuotojais, floristais, bibliotekininkais ir kt.
Amžėjanti pedagogų bendruomenė
Vidutinis ikimokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškančiųjų amžius – 41 m., pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbu besidominčio – 44 m. Trečdalis ikimokyklinio, pradinio ar pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių žmonių – perkopę 50-metį. Tarp vyriausių – norintys įsidarbinti rusų kalbos ir technologijų mokytojais – jų amžiaus vidurkis – atitinkamai 53 ir 50 m.
Ekonomikos ir verslo mokytojo darbo ieškančių amžiaus vidurkis siekia 48 m., chemijos – 47 m., fizikos – 46 m., gyvenimo įgūdžių mokytojo – 47 m.
Tarp jauniausių – pageidaujantys dirbti šokio mokytojais, kurių amžiaus vidurkis – 29 m.
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių 50+asmenų yra du kartus daugiau nei tokio darbo pageidaujančio jaunimo (asmenų iki 30 m.).
Šešiasdešimtmečiai (60+) sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį ieškančių pedagogo darbo: norinčių įsidarbinti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojais – 12 proc., pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais – 13 proc.
Lyčių skirtumų mažinimas mokytojų deficitui spręsti
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbu domisi išskirtinai moterys. Tokiu darbu besidominčių vyrų skaičius nesiekia nė pusės procento.
Pradinio ugdymo mokytojo darbą norėtų dirbti šiek tiek daugiau vyrų (5 proc.), tačiau dauguma jų norėtų pradinukus mokyti muzikos, dailės, kūno kultūros ar užsienio kalbų.
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškantys vyrai sudaro ketvirtadalį. Pusė jų norėtų įsidarbinti kūno kultūros, istorijos, muzikos ar dailės mokytojais. Vyrams mažiau patrauklus kalbų mokymas: tik 3,8 proc. pageidauja lietuvių kalbos mokytojo darbo, 8,5 proc. įsidarbintų anglų kalbos mokytojais.
Inf. Užimtumo tarnyba prie LR SADM
