„Esu įsitikinęs, kad kelios savaitės gerai organizuotoje vasaros stovykloje ugdymo požiūriu gali būti vertingesnės nei visi formalūs mokslo metai,”— sako Charles William Eliot, amerikiečių pedagogas ir vienas įtakingiausių XIX–XX a. švietimo reformatorių. O viena savaitė? Tiek laiko vaikai ir paaugliai praleido Vaikų dienos centro „Parama“ stovykloje prie Giliaus ežero. Stovyklos programa finansuota iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
Pasirodo, kai kurios veiklos gali suteikti tokį pažinimo ir atradimo džiaugsmą, kurio tikrai negaunama mokykloje, tegu ir geriausioje. Toks buvo susitikimas su Šiaulių skautų vadovu, tuntininku S. Staponkumi. Skautas ne tik pasakojo apie skautišką gyvenimą: jis išmokė, kaip teisingai surišti net porą mazgų, kaip greitai įsikurti laužą, kaip pasigaminti skanų skautišką desertą. O ko verta galimybė pašaudyti iš lanko?!
Savotiška gautų pamokų tąsa buvo ir Vinetu kaimo edukacijoje. Skambėjo dambrelis, indėnų kultūra ir istorija atgijo per veiksmą. „Jaunųjų vilkų” edukacijoje lauko žaidimai ir protėvių rungtys buvo neįprastos, bet reikalavo budrumo, drąsos bei pasitikėjimo savimi.
Todėl susitikimas Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre su Renata Tarbūniene, centro administratore, kuri ne tik papasakojo apie parką ir Lankytojų centro veiklą, bet davė išspręsti ir kryžiažodį „Pažink Tytuvėnų regioninį parką”, pavyko gerai. O „Žalioji viktorina”, inovatyvi virtualios realybės edukacinė programa, leido pagilinti žinias apie ekologiją, tvarumą bei atsinaujinančius išteklius.
Kadangi užsiėmimai suplanuoti taip, kad apimtų pilietiškumo, emocinės sveikatos gerovės, kūrybiškumo ugdymą, taip pat vyko susitikimai su įvairių sričių specialistais.
„Emocinė temperatūra žaidimų terapijoje”, taip vadinosi dar vienas užsiėmimas, kurį vedė psichologė S. Urbelienė, leido stovyklautojams nuleisti garą. Meno terapijos veiklos, vadovaujant R. Andrulytei, pagal projektą „Prevencinių priemonių, skirtų visuomenės sveikatos stiprinimui, įgyvendinimas Kelmės rajono savivaldybėje“ priminė, kaip stiprinti emocinę sveikatą, mažinti stresą ir skatinti saviraišką. Visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą, A. Palubinskienė ir Ž. Rukienė tai pat priminė apie saugų elgesį stovyklaujant. O susitikimas su Kelmės PGT specialistais T. Molotoku ir Š. Turskiu, atvykusiais kartu su Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narų komanda, priminė apie atsakomybę sau ir kitiems – saugų elgesį tiek namie, tiek gamtoje. Visai kitokio pobūdžio buvo švilpynių iš molio edukacija, kurią vedė tautodailinkė G. Morkienė. Tai kūrybiška pažintis su molio paslaptimis – vaikų rankose gimė švilpynės! Juvelyras V. Sapragonas supažindino su juvelyrikos paslaptimis, o stovyklautojai turėjo galimybę pasigaminti žiedelį.
Stovyklautojai nekantriai laukia susitikimų su Kelmės baikeriais. Jie daugybę metų pralošinėja kvadratą, lepina ledais ir pasivažinėjimu motociklais.
Kiekvienos stovyklos metu vakarais sekamos pasakos. Ne išimtis ir šioji. Pasakų edukacija itin svarbi – reikia išlaikyti dėmesį ne 5 ar 10 min., kas skrolintojų kartai jau yra sunkoka. Tačiau, kai net paauglys vaikinukas klausia, ar bus pasaka, – geriausias tokios veiklos reikalingumo įrodymas.
Tradiciškai buvo ir diskoteka, ir laikinos tatuiruotės, ir padėkos stovyklautojams už aktyvumą vienoje ar kitoje veikloje.
Vadinasi, atsakymas į pradžioje retoriškai iškeltą klausimą yra vienareikšmis: taip, reikalingos tokio tipo stovyklos! Nes socialinis komunikavimas kitoks, ugdomi ar formuojami visai kitokie įgūdžiai ar gebėjimai negu dienos stovyklų metu ar Vaikų dienos centruose.
