Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Dailės ir interjero restauravimo studijų programos (metalo dirbinių specializacijos) atstovai – dėstytoja doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė ir bakalaurantas Igoris Skripka – dalyvavo XIV Baltijos šalių restauratorių trienalėje Taline, Estijoje. Renginyje jie pristatė mokslinius tyrimus ir restauravimo darbus, skirtus Lietuvos sakralinio paveldo objektų autorystei nustatyti bei atsakingos restauravimo praktikos principams pagrįsti.
Trienalės metu VDA Telšių fakulteto atstovai pristatė tyrimą apie Sedos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios relikvijorių ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios monstranciją. Tyrimo tikslas – remiantis Kristijono Juozapo Štapelerio dirbtuvės paveldo analize nustatyti šių kūrinių autorystę bei pagrįsti nebūtinų intervencinių procesų ribojimą restauravimo metu.
Atliekant tyrimus buvo vykdoma visų iki šiol žinomų K. J. Štapelerio dirbtuvės kūrinių technologinė analizė ir atribuciniai tyrimai. Tyrėjai nustatė, kad net ir nesignuotus šios dirbtuvės kūrinius galima identifikuoti pagal specifinę ornamentiką, kompoziciją ir atlikimo techniką. Štapelerio dirbtuvei būdingos savitos rokailės formos, obels žiedus primenančios gėlės su lapeliais, reljefiškai dekoruotos šakelės, žvynelių ornamentai, išskirtinė figūrų traktuotė bei šv. Rašto citatos.
Mikrocheminiai tyrimai patvirtino XVIII a. antrosios pusės auksakalystėje naudotų medžiagų sudėtį. Tyrimų metu taip pat nustatyta, kad monstrancijoje naudotas vario rezinatas, o relikvijoriui būdinga tik Štapelerio dirbtuvei charakteringa spalvoto lako lesiruotė.
Nors abu objektai buvo pažeisti, restauravimo procese atsisakyta jų visiškos rekonstrukcijos, laikantis šiuolaikinės kultūros vertybių restauravimo praktikos principų. Auksavimo ir sidabravimo atkūrimas buvo atliekamas atsižvelgiant į aplinkos poveikį bei autentiškumo išsaugojimą. Dėl didelio likutinio gyvsidabrio kiekio relikvijoriaus veidrodinė dalis buvo dalinai naujai sidabruota, o estetiniam vientisumui atkurti pagaminti ir paauksuoti šeši trūkstami stiklo spinduliai.
Tyrėjai taip pat akcentavo, kad nors šiandien matoma monstrancijos polichromija atsirado vėlesnio, XIX a. restauravimo metu, jos atsisakyta šalinti, nes tai būtų sunaikinę autentišką istorinį sluoksnį. Tokiu būdu restauravimo procese siekta išsaugoti visus istoriškai reikšmingus objekto sluoksnius.
VDA Telšių fakulteto atstovų stende trienalės dalyviai galėjo išsamiai susipažinti su atliktais restauravimo darbais, technologiniais tyrimais ir jų rezultatais.
Viena iš trienalės programos dalių buvo ekskursijų diena, kurios metu renginio dalyviai lankėsi Estijos riterių namuose Taline, šiandien vadinamuose Estijos Respublikos valstybingumo rūmais. Išskirtinė galimybė apsilankyti šiame istoriniame objekte buvo suteikta tik ribotam dalyvių skaičiui, todėl VDA Telšių fakulteto atstovai džiaugėsi galėję jame apsilankyti.
Seniausia rūmų dalis pastatyta 1690–1694 metais. Per daugiau kaip 330 metų pastate veikė įvairios institucijos – Estijos riterių ordinas, Užsienio reikalų ministerija, Nacionalinė biblioteka, Estijos meno muziejus ir Estijos meno akademija.
Ant posėdžių salės sienų kabo 280 Estijos didikų šeimų herbai. Üxküll salone originalioje vietoje eksponuojamas didžiausias ir seniausias ant drobės tapytas lubų plafonas Estijoje – barokinis kūrinys „Veneros triumfas“. Apie šio plafono restauravimo ir eksponavimo iššūkius trienalės dalyviams pasakojo Estijos dailės akademijos rektorė profesorė Hilkka Hiiop.
XIV Baltijos šalių restauratorių trienalė Taline subūrė restauravimo specialistus, tyrėjus ir akademinės bendruomenės atstovus iš Baltijos šalių, skatindama profesinį dialogą, kultūros paveldo tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą.
