Visuomenėje dažnai girdime, kad vaikai žino tik savo teises, bet ne atsakomybes. Tačiau vaiko teisių gynėjai tikina, kad teisės su atsakomybėmis tiek vaiko, tiek ir suaugusiojo gyvenime eina išvien. Tad tėvams apie jų pačių bei vaikų atsakomybes ir kaip jų nepamiršti, pataria vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė.
„Tiek teisių, tiek ir atsakomybių tėvai savo vaiką turi mokyti nuo mažų dienų. Ir labai svarbu, kad vaikas suvoktų, jog šie du dalykai – neatsiejami. Juk kartu su teisėmis ateina ir atsakomybės“, – sako vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė.
Teisės ir atsakomybės – ir vaikams, ir tėvams
Pašnekovė kaip vaiko atsakomybių pavyzdį pasitelkia būtent vaikų teises: „Vaikas turi teisę į pagarbą, o jo atsakomybė – gerbti save ir kitus, nesvarbu, kokia kitų žmonių išvaizda, kultūra, pažiūros, tikėjimas. Taip pat vaikas turi teisę į sveikatos priežiūrą, bet turi nepamiršti ir pats saugoti savo ir aplinkinių sveikatą. Dar reikia laikytis susitarimų ir taisyklių. Mokytis, ugdyti savo gabumus. Tai ne tik teisė, bet ir atsakomybė.“
Žinoma, geriausia pamoka ta, kuri rodoma savu pavyzdžiu. Tad tėvam G. Salickienė pataria kasdien rodyti vaikams, kodėl svarbu atsakingai atlikti priskirtus darbus, laikytis susitarimų, gerbti aplinkinius. Be to, vaikui svarbu žinoti, kad švarūs namai, skanus maistas, nauji daiktai neatsiranda savaime. Tėvai dėl to sunkiai dirba, nes viena iš jų atsakomybių – užtikrinti visokeriopai laimingą vaikystę savo vaikams. Žinodami, kad ir jų tėvai turi tam tikrų atsakomybių ir jų laikosi, vaikai matys pozityvų pavyzdį ir jiems patiems bus lengviau tas pareigas prisiimti.
Tiesa, G. Salickienė priduria, kad pagarba, tolerancija yra tas rodiklis, kurio kiekvienas turi mokytis nuo mažumės. Ir netgi suaugusiems kartais šią atsakomybę pravartu prisiminti.
Iššūkius įveikti pavyks bendraujant
Tiesa vieno būdo, kaip skatinti nesavanaudišką, empatišką vaiko elgesį vaiko teisių gynėjai neturi. Tačiau net ir tame amžiaus tarpsnyje, kai teisės vaikui svarbiau už atsakomybes, vaiko teisių gynėjai su tėvais dalinasi keliomis išties veiksmingomis auklėjimo priemonėmis: „Geriausia išeitis – bendravimas. Kaltinimai, pykčiai, ultimatumai problemos neišspręs, tačiau ramus pokalbis gali. Atsakomybes vaikui priskirkite palengva, neverskite, bet bandykite susitarti gražiuoju. O jeigu patiems susitarti su vaiku neišeina, visada galima kreiptis į specialistus.“
Didysis iššūkis neretai iškyla ankstyvos paauglystės metu. Tai tas laikas, kai saviraiška, turiningas laisvalaikis kuriam laiko tarpui jauno žmogaus mintyse praranda prasmę. Vietą užima socialiniai tinklai, draugai, kurie ne visada daro gerą įtaką. Tokiu atveju vaiko atsakomybės gali nukentėti. Tėvų, mokytojų ir kitų specialistų pareiga yra, esant reikalui, tas atsakomybes vaikui priminti.
„Paauglystės laikotarpiu ne vaikas ateina pas tėvus, bet tėvų atsakomybė yra eiti pas vaikus, belsti ir klausti: „ar galime pasikalbėti“, „ar galime aptarti“, „ aš norėčiau su tavimi nueiti ten“, „gal planuojame kartu nueiti ten“. Paauglystės laikotarpiu labai svarbus yra įsitraukimas pačių vaikų į bendrą veiklą. O juos įtraukti, paskatinti gali būtent šeima“, – aiškina pašnekovė.
Video medžiagą su vaiko teisių gynėjos Gitanos Salickienės interviu:
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
