Krūties vėžys – viena dažniausių onkologinių moterų ligų pasaulyje. Ne išimtis yra ir Lietuva. Tačiau ši padėtis gerėja šalyse, kur yra galimybė anksti nustatyti ligą – atliekami mamografiniai tyrimai, organizuojamos patikros programos, taikomas savalaikis gydymas. Todėl Valstybinė ligonių kasa (VLK) ragina moteris aktyviai dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje ir tikrintis sveikatą nemokamai.
„Krūties vėžys išlieka pati dažniausia vėžio forma pasaulyje: vien 2012 m. buvo diagnozuota 2 milijonai naujų šios ligos atvejų. Juo daugiausiai sergama besivystančiose ir ekonomiškai stipriose šalyse. Be to, krūties vėžys yra dažniausia moterų mirties priežastis dėl vėžio besivystančiose šalyse ir antroji – išsivysčiusiose”, – sako Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymo koordinacinės grupės vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vadovas, profesorius Algirdas Boguševičius.
Pasak profesoriaus, gera tendencija yra ta, kad pasaulyje daugėja ankstyvosios vėžio stadijos nustatymo atvejų, taigi daugėja ir galimybių jį išgydyti. Palaipsniui auga moterų išgyvenamumo rodikliai.
Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa, kuria pasinaudoti ir nemokamai kas 2 metus pasitikrinti sveikatą gali 50–69 metų amžiaus moterys.
VLK duomenimis, mūsų šalyje tokio amžiaus moterų, prisirašiusių prie pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, yra daugiau nei 451 tūkst. Daugiausia jų gyvena Vilniaus ir Kauno teritorinių ligonių kasų aptarnaujamose teritorijose.
„Iš viso per visą programos vykdymo laikotarpį moterims buvo suteikta daugiau nei 700 tūkst. mamogramų atlikimo paslaugų. Bent vieną kartą programoje sudalyvavo daugiau nei 367 tūkst. moterų. Nuo programos vykdymo pradžios iki šių metų dalyvavusių programoje moterų skaičius padidėjo daugiau nei 20 kartų: jei 2005-aisiais tokių buvo vos 4,5 tūkst., 2010 m. – 61 tūkst., 2012 m. – daugiau kaip 82 tūkst., tai pernai jau – 96,5 tūkst. moterų”, – pasidžiaugė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Krūties vėžio prevencinė programa skaičiuoja vienuoliktus savo gyvavimo metus. Tai leidžia stebėti teigiamus pokyčius sergamumo krūties vėžiu srityje: kasmet diagnozuojama vis daugiau krūties navikų ikivėžinių pakitimų (in situ) atvejų, kuomet galima sustabdyti ligos plitimą bei visiškai moterį išgydyti. Lietuvos vėžio registro duomenimis, pavyzdžiui, 2006 m. nustatyta 50 ikivėžinių pakitimų atvejų, o 2013 m. preliminariais duomenimis beveik dvigubai daugiau – 98.
Gerėjančioms tendencijoms kovoje su krūties vėžiu Lietuvoje didelį postūmį turėjo kasmet vis didesnė prevencinei programai finansuoti skiriamų Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) lėšų dalis. Ji nuo programos pradžios išaugo beveik 5 kartus ir 2015 m. viršijo 2 mln. eurų. Iš viso per programos vykdymo laikotarpį jos įgyvendinimui skirta 14,96 mln. eurų
VLK primena, kad norint nemokamai išsitirti dėl krūties vėžio reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net ir jaunesnės ar vyresnės nei programos nustatyto amžiaus moterys, pastebėjusios pakitimus krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, pastebėjęs pakitimų, nukreips gydytojo specialisto konsultacijai.
SAM informacija
