Šiandien Alytaus Rotušės aikštėje šurmuliavo baltais, popieriniais balandžiais nešini mažieji alytiškiai, skambėjo vaikų dainelės, sveikinimai, o ant vieno iš šalia Alytaus miesto savivaldybės esančių vėliavų stiebų buvo iškelta Žemės vėliava. Dzūkijos sostinė paminėjo Žemės dieną.
Gausiai susirinkusius mažuosius alytiškius, kartu su jais į renginį atvykusius pedagogus ir visus alytiškius Žemės dienos proga pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas, kvietęs susirinkusius tausoti ir saugoti Žemę. „Posakis „Po manęs nors ir tvanas” yra pats blogiausias požiūris. Reikia pradėti mąstyti apie tai, kad po manęs dar gyvens mano vaikai, anūkai, proanūkiai, kad žemė turėtų būti švari, žalia, graži, kad joje visiems mums užtektų vietos. Linkiu, kad Lietuvos padangės netemdytų jokios nelaimės”, – sakė savivaldybės meras J. Krasnickas. Apie tai, kaip ir kuo kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie žemės ir gamtos išsaugojimo kalbėjo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Raimundas Merčaitis.
Renginio metu eiles susirinkusiems deklamavo Alytaus „Sakalėlio” pradinės mokyklos mokiniai, koncertavo Alytaus jaunimo centro vokalinės studijos „Boružėlė” (vad. Raimonda Remeikienė) mažieji dainorėliai, į dangų kilo balti balandžiai, o mažųjų alytiškių atsinešti popieriniai balandžiai „nutūpė” Rotušės aikštės pievelėje.
Žemės diena pasaulyje švenčiama nuo 1970-ųjų metų balandžio 22 dienos. Šios dienos minėjimas kilo pačių žmonių iniciatyva, o 1971 m. Jungtinių Tautų organizacija oficialiai įteisino kovo 20-ąją kaip pasaulinę Žemės dieną. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – nuostabus laikas, kai dienos ir nakties ilgumas visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, tampa vienodas. Lygiadienio metu diena ir naktis trunka po 12 valandų. Tai yra astronominio pavasario laikas. Žemė savo kasmetinėje kelionėje apie saulę tada pasiekia pavasario ekvinokcijos tašką. Šviesai įveikus tamsą, atgimsta augmenija, prasideda naujas gyvybės ratas. Manoma, kad kitados lygiadienis buvo tapatinamas su Velykų švente. Tai rodo išlikęs prosenolių paprotys Velykų rytą saulei tekant nusiprausti ar net nusimaudyti upelyje, atitekančiame iš rytų, – būsi sveikas, skaistus visus metus. Tačiau saulė pateka tiksliai rytuose tik lygiadienio rytą, tada 12 valandų keliauja dangumi ir nusileidžia tiksliai vakaruose. Saulė teka upeliu. Vadinasi, abi šventės išties turėjo sutapti.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20–21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Prezidiumo 1992-03-13 nutarimu Nr. I-2382 įteisino, kad Lietuva nuo 1992 m. kovo 20 d. oficialiai minės Žemės dieną. Nuo to laiko tapo tradicija pavasario lygiadienio metu skambant varpeliams pakelti Žemės vėliavas. Tuo pačiu metu skambantys ir susilieję į visumą kitų valstybių varpų garsai simbolizuoja tautų susitelkimą saugoti mūsų Žemę nuo ekologinių katastrofų.
Alytaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus informacija
