Nuo sausio 1 d. šalies žvejams bus kompensuojami jų patirti nuostoliai, atsiradę sustabdžius verslinę žvejybą dėl valstybės valdomų įmonių veiklos. Tai numatyta įsigaliojusiame Žuvininkystės įstatymo pakeitime.
Anksčiau galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad žvejai turi teisę į nuostolių atlyginimą, jeigu dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, netenka galimybės žvejoti. Pavyzdžiui, verslinė žvejyba gali būti stabdoma dėl uosto gilinimo, krantotvarkos ar molų rekonstrukcijos, už tai žvejams sumokant kompensacijas dėl atsiradusių nuostolių.
Tačiau nebuvo numatyta, kad žvejai turėtų teisę į nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netektų pasikeitus valstybės ar savivaldybės įmonės teisiniam statusui, t. y. po jų tapimo valstybės ar savivaldybės valdoma įmone (akcine bendrove ar uždarąja akcine bendrove).
Įsigaliojus pokyčiams, dabar į sąrašą subjektų, dėl kurių veiklos netekus galimybės žvejoti žvejai turi teisę už tai gauti nuostolių atlyginimą, įtrauktos ir valstybės bei savivaldybės valdomos įmonės.
Įgyvendinant šį įstatymo pakeitimą, žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos ir Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklės.
Numatyta, kad valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės, kurios iki 2025 m. sausio 1 d. pakeitė savo teisinę formą, turės kompensuoti dar iki tol žvejų patirtus nuostolius, t. y. atsiradusius iki 2025 m. sausio 1 d.
Pertvarkant valstybės ar savivaldybės įmones joms pereina ir pareiga atlyginti nuostolius, kilusius dėl jų vykdomos veiklos, jei dėl to žvejams užkertamas kelias užsiimti versline žvejyba.
