Aplinkos ministerija, sulaukusi visuomenės palaikymo mažinant invazinių rūšių išplitimą, jau ne kartą kvietė žvejus kovoti su Baltijos jūroje itin gausiai paplitusiais juodažiočiais bei nuodėguliniais grundalais. Kai tik šios ištvermingos ir plėšrios žuvys įsitvirtina vandens telkinyje, jame pradeda sparčiai mažėti kitų žuvų, varliagyvių, moliuskų. Pajūrio gyventojai ir poilsiautojai po savaitgalį praūžusio škvalo krante matė tūkstančius kritusių grundalų.
„Negyvų žuvų į krantą jūra išmeta nuolat. Dažniausiai po neršto krenta patinai, kurie saugo lizdus ir po neršto labai nusilpsta. Tokioms žuvims prieš keletą dienų pajūryje praūžusi audra, tikriausiai, buvo lemtinga. Vis dėlto, reikia pastebėti, kad į krantą po audros išmetami ne tik grundalai, bet ir karšiai bei kitos žuvys. Krantas yra tarsi jūros atspindys. Kai kalbame, kad grundalų Baltijos jūroje yra masė, ne visi tuo tiki. Ir tik tada, kai tą masę žuvų, bet jau 
negyvų, pamato ant kranto, žmonės supranta, kad kalbame ne vien apie išplitusią populiaciją, bet jau apie problemą“, – teigia Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys.
Juodažiotis grundalas, žvejų vadinamas „byčioku“, Lietuvos pajūryje pirmą kartą buvo pastebėtas 2002 m. ir greitai išplito ne tik Baltijos pakrantėje, bet ir Kuršių mariose. Nuo 2012 m. šių žuvų ypač gausu prie Palangos tilto, Klaipėdos molo ir uosto teritorijoje. Jos daro didelės žalos menkių, strimelių, plekšnių ir kitų žuvų nerštavietėms, dėl jų mažėja dreisenų ir midijų. Pastarųjų populiacijoms mažėjant, gali labai pablogėti vandens kokybė – suintensyvėti „vandens žydėjimas”, o dėl to masiškai imtų kristi žuvys. Žvejai mėgėjai pastaruoju metu noriai gaudo juodažiočius grundalus, nes jie gerai kimba ir yra skanūs.
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis grundalų kiekį Baltijos jūroje vadina „neįtikėtinu“. „Bėgant laiku, šis kiekis susireguliuos, gal žmonės supras, kad grundalus gaudyti ne tik reikia, bet ir verta – tai labai skani ir lengvai pagaunama žuvis. Grundalai gyvena maždaug 4 metus, o išneršę patinai dažniausiai nugaišta, todėl pastarasis kritimas yra natūralus gamtos reiškinys“, – sako E. Paplauskis.
Žvejai verslininkai pastaruoju metu šių invazinių rūšių pagauna tiek, kad nuo jų svorio technika net nepakelia žvejybinių tinklų. Tuo tarpu aplinkosaugininkai ragina visus jungtis į kovą su šia invazine rūšimi ir taip padėti kitoms Baltijos jūroje gyvenančioms rūšims.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklės invazines žuvų rūšis – juodažiotį ir nuodėgulinį grundalą – leidžia mėgėjų žvejybos įrankiais žvejoti visus metus, neriboja jų kiekio ir dydžio, bet tik įsigijus žvejo mėgėjo bilietą ar žvejybos leidimą.
Aplinkos ministerijos informacija
