Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvusi kandidatė į LR Seimą Irma Gajauskaitė anksčiau buvo nuteista 75 parų arešto bausme už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes, viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės ir dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui, paskelbė nuosprendį. Byla išnagrinėta pagal nuteistosios apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija apeliantės skundą tenkino iš dalies ir paskelbė naują nuosprendį.
Apkaltinamąjį nuosprendį š. m. vasario mėnesį paskelbęs Šiaulių apylinkės teismas 2024 metų spalio 8 dieną kandidatės į LR Seimą socialiniuose tinkluose paviešintą maždaug pusvalandžio trukmės vaizdo ir garso įrašo turinį įvertino kaip pasikėsinimą išprovokuoti riaušes. Teismas nurodė, kad moteris savo pasisakymu ir jo viešu paskelbimu socialiniuose tinkluose sąmoningai siekė išprovokuoti riaušes – atviru tekstu kvietė visus prisijungti, atvykti, atsivežti beisbolo lazdas, šakes, dalgius, ragino susitikti.
Pirmosios instancijos teismas I. Gajauskaitę pripažino kalta ir dėl viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės. Pasak teismo, 2024-ųjų metų lapkričio 10 dieną kaltinamoji socialiniame tinkle esančiame įraše labai neigiamai, nepagarbiai, įžeidžiančiai pasisakė apie žydų tautybės žmones ir žydų tautą. I. Gajauskaitę teismas pripažino kalta ir dėl smurto prieš savo brolį. Su tokiu teismo sprendimu nuteistoji nesutiko, apeliaciniame skunde ji prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, teigė, kad jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ji nepadarė.
Bylą išnagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistosios skundą tenkino iš dalies. Teismas byloje atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo vaizdo įrašus, apklausė ekspertus. Siekdamas užtikrinti nuteistosios teisę į gynybą, teismas išklausė pačią apeliantę bei suteikė jai galimybę susipažinti su kompiuteryje esančiais duomenimis ir pasiimti šios bylos išsprendimui reikšmingus duomenis.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad skirdamas I. Gajauskaitei bausmę už jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą išprovokuoti riaušes – pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nagrinėdamas ne tik I. Gajauskaitės atliktus neteisėtus veiksmus, bet ir vertindamas visą susidariusią situaciją. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistosios apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta padarius šią inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti. Vien tai, kad nuteistajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistoji, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, ir šioje dalyje naikinti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, kai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu I. Gajauskaitė elgėsi netinkamai, nepagarbiai ir įžūliai, padarė išvadą, kad bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ėmėsi baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kaltinamąją drausminančių priemonių, ją pašalindamas iš posėdžių salės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgusi į nurodytą reglamentavimą, mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu neizoliuojant I. Gajauskaitės nuo visuomenės, o sudarant galimybę jai pasitaisyti ir toliau užsiimti darbine veikla. Be to, nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ji padarė naują nusikalstamą veiką ar būtų bausta administracine tvarka. Teisėjų kolegija už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes pirmosios instancijos teismo paskirtą 40 parų areštą paliko galioti ir nutarė šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams.
Dėl apeliantei paskirtos bausmės už jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui – teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, neįvertino visų byloje surinktų duomenų ir todėl netiksliai nurodė apeliantės padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes, tarp kurių –apeliantės mamos parodymus. Tai ištirta ir įvertinta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nurodytas aplinkybes apie įvykio dieną kilusią konfliktinę situaciją, tai, kad nuteistosios veiksmai nebuvo intensyvūs, nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli – nukentėjusiajam nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiškinių nėra, konstatuoja, kad nuteistosios I. Gajauskaitės padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų tikslinga ją už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Teisėjų kolegija nusprendė I. Gajauskaitę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Dėl apeliantei paskirtos bausmės už jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – viešą žmonių grupės niekinimą dėl jų tautybės – teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui. Teismas pažymėjo, naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra reikalaujamas papildomas pavojingumo elemento nustatymas, tai yra, kad asmuo turi turėti tyčią tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti trečiuosius asmenis. Teisėjų kolegija papildomai apklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertą, pateikusį išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš bendro pasisakymo turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog I. Gajauskaitė turėjo tiesioginę tyčią skatinti neapykantą bei diskriminaciją žydų tautybės žmonių ar žydų tautos atžvilgiu. Teisėjų kolegija nusprendė, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad I. Gajauskaitė padarė šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ją išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
