Sukčiavimo schemos nuolat tobulėja, o nusikaltėliai tampa vis kūrybingesni. Policija įspėja, kad sukčiai gali prisistatyti kuo tik nori: „Google“ darbuotojais, policijos pareigūnais, prokurorais, pašto kurjeriais ar kitų institucijų atstovais. Tikslas visada tas pats – įgyti žmogaus pasitikėjimą ir išvilioti pinigus.
Sukčiai ypač aktyvėja šventiniu laikotarpiu
Šiuo metu, kai daugelis ieško dovanų ar akcijų, gyventojai tampa dar lengvesniu taikiniu. Dažnai parduodami neegzistuojantys bilietai į renginius, kurie Lietuvoje net nevyksta, ar siūlomos prekės, kurių pirkėjai niekada negauna.
Greita reakcija – esminė
Nukentėjus nuo sukčių, svarbiausia nedelsiant susisiekti su savo banku ir policija.
Operatyvi informacijos sklaida gali padėti ne tik išaiškinti nusikaltimą, bet ir padidinti galimybę susigrąžinti prarastus pinigus.
5 patarimai, kaip išvengti sukčiavimo
1. Nesidalinkite asmenine informacija
Niekada neatskleiskite asmens kodo, banko kortelės duomenų ar prisijungimų prie paskyrų. Oficialios institucijos šių duomenų neprašo telefonu ar netikėtomis aplinkybėmis.
2. Patikrinkite pasiūlymų patikimumą
Prieš reaguodami į žinutę ar skambutį iš nežinomo asmens, pasidomėkite jo atstovaujama įmone. Patikrinkite oficialius kontaktus, atsiliepimus, registrus.
3. Naudokite stiprius slaptažodžius ir dviejų faktorių autentifikavimą
Kiekvienai paskyrai – vis kitas slaptažodis. 2 faktorių autentifikavimas žymiai sumažina neteisėtos prieigos riziką.
4. Atsargiai elkitės su nuorodomis ir priedais
Sukčiai dažnai siunčia nuorodas, kurios atrodo teisėtos, tačiau nukreipia į pavojingas svetaines ar programinę įrangą.
5. Nepriimkite sprendimų skubėdami
Skubos atmosfera yra dažniausias vartotojų klaidinimo įrankis. Visada skirkite minutę pagalvoti, pasitarti ir įvertinti situaciją.
