Prasidėjus sodo tvarkymo darbams, svarbu pasirūpinti susidarančiomis žaliosiomis atliekomis – pernykščiais lapais, nugenėtomis medžių bei krūmų šakomis, sausa žole. Šias atliekas galima kompostuoti, išvežti į specialias surinkimo aikšteles arba išmesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius. Nusprendus žaliąsias atliekas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų.
Aplinkos apsaugos departamento specialistai parengė svarbiausią informaciją atmintinėje apie žaliųjų atliekų tvarkymą.
Sode ar namų valdoje susidariusias žaliąsias atliekas galima tvarkyti ir jų nedeginant. Aplinkosaugininkai rekomenduoja, kad geriausias būdas tvarkyti sode ar darže susidarančias atliekas – tai kompostavimas, išskyrus tuos atvejus, kai kompostavimas sąlygoja augalų kenkėjų plitimą. Tinkamas žaliųjų atliekų kompostavimas saugo gamtą, mažina atliekų tvarkymo mokesčius ir leidžia pasigaminti vertingų natūralių trąšų.
Neturint galimybės kompostuoti atliekų, jas galima vežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Aikštelių sąrašą ir tikslius adresus galima rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje arba Lietuvoje veikiančių žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių interaktyviame žemėlapyje.
Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos biologiškai skaidžios atliekos: krūmų ar kitų želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės ir kt.
Atliekos į aikšteles turi būti atvežamos be priemaišų ir kitų atliekų, pavyzdžiui, be plastiko ir plastiko pakuočių, popieriaus – laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų, gyvūnų išmatų), kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) ir kt.
Prieš vežant žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles reikėtų teirautis aikštelių operatorių nurodytais kontaktais apie priėmimo tvarką.
Kitas sprendimas – išvežti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, į kuriuos galima mesti nukritusius lapus, smulkias medžių ar krūmų šakas, nupjautą žolę, gėles, piktžoles, medžio žievę, pjuvenas, drožles, skiedras, šieną, vaisius ir daržoves. Skirtingose savivaldybėse gali būti nustatyti papildomi reikalavimai ar ribojimai dėl atliekų metimo į žaliųjų atliekų konteinerius.
Saugus žaliųjų atliekų deginimas
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žaliąsias atliekas leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti.
- Sausą, nupjautą žolę, šiaudus, nendres ir nukritusius lapus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.
- Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
- Žaliųjų atliekų deginimas turi būti nuolat stebimas. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos, Miškų priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių.
- Vengiant smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.
- Kai surinktų augalų ar jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo ir apsaugos tarnybos padaliniui ar atitinkamos Valstybinės miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
- Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
- Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant aukščiau nurodytų cheminių medžiagų, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčio gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.
- Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Atsakomybė
- Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant surinktus augalus ar jų dalis (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) lauko sąlygomis atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Asmenims gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
- Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas, pastebėjus augalų ar jų dalių gaisrą, užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
- Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose, užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
- Be to, vertinama aplinkai padaryta žala.
- Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).
- Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Pastebėjus aplinkosaugos pažeidimą reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. – pažeidėjus darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu info@aad.am.lt.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pakonsultuos telefonu +370 700 02 022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
