Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) artėjant Vėlinėms jau kelinti metai kviečia šalies švietimo įstaigas ir savivaldybių kultūros centrus puoselėti lietuviškus šio laikotarpio papročius, skatinti vaikų ir jaunimo domėjimąsi savo krašto tradicijomis, stiprinti bendruomeniškumą ir pagarbą išėjusiųjų atminimui.
Vėlinių laikotarpis lietuvių tradicinėje kultūroje nuo seno buvo skirtas ne tik mirusiesiems pagerbti, bet ir giminystės bei bendruomeniniams ryšiams stiprinti, gerumui, atjautai ir dėkingumui išreikšti. Šio laikotarpio papročiai siejosi su protėvių atminimu, rudens derliaus pabaiga, bendruomenės susibūrimais ir pagalba vargstantiems ir vienišiems žmonėms. Tai ne vien liūdesio, bet ir prasmingos bendrystės, dėkingumo bei pagarbos savo šaknims metas.
Taryba rekomenduoja spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje organizuoti veiklas, kurios padėtų vaikams, jaunimui ir bendruomenėms geriau pažinti bei puoselėti šias tradicijas:
- Pagerbti protėvių ir kraštui nusipelniusių žmonių atminimą – rengti išvykas į kapines, pilkapius, istorines ir atminimo vietas, tvarkyti apleistus kapus, lankyti partizanų ir kitų Lietuvos istorijai svarbių asmenybių atminimo vietas.
- Pažinti Vėlinių papročius ir jų prasmę – rengti edukacinius užsiėmimus, pasakojimų vakarus, supažindinti su protėvių požiūriu į mirtį ir su tradiciniais mirusiųjų pagerbimo būdais, įvairiuose Lietuvos regionuose išlikusiais papročiais, tarp jų – Vėlinių laužų kūrenimu Dzūkijoje (Dainavoje), giedojimo ir muzikavimo tradicijomis Žemaitijos kapinėse.
- Pažinti mirusiųjų paminėjimo papročius kitu metų laiku, pavyzdžiui, Kapinių šventes Mažojoje Lietuvoje, mirusiųjų paminėjimo papročius per Kūčias ir pan.
- Stiprinti kartų, ir giminystės ir kaimynystės ryšius – skatinti vaikus domėtis savo šeimos ir giminės istorija, kurti genealoginius medžius, užrašyti vyresniųjų pasakojimus, rengti skirtingas kartas suburiančius susitikimus.
- Puoselėti rudens laikotarpio bendrystės tradicijas – kurti papuošimus iš rudens derliaus gėrybių ir gamtinių medžiagų organizuojant kūrybines dirbtuves, rengti tradicinių rudens turgų (tokių kaip Simajudo turgus, kuris buvo dar vadinamas Vėlių paminėklais) papročius atspindinčias šventes, bendruomenių stiprinimui skirtas vakarones ir kitus renginius.
- Skatinti gerumą ir atjautą – organizuoti bendruomenines pagalbos ir paramos iniciatyvas, lankyti vienišus žmones, senjorus, padėti tiems, kuriems reikia dėmesio ir pagalbos.
Taryba taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvoje populiarėjančius Helovino renginius, kuriuose kartais vyrauja bauginantys, su smurtu ir žiaurumu susiję vaizdiniai, ypač komerciniuose renginiuose. Kol ši veikla nėra reglamentuota įstatymiškai, rekomenduojame švietimo įstaigoms ir savivaldybių kultūros centrams atsakingai vertinti tokių renginių turinį, atsižvelgti į vaikų amžių ir emocinį jautrumą, daromą psichologinę žalą dėl perteklinio gąsdinimo, siaubo ir žiaurumo vaizdavimo, atsakingai vertinti išvykas su mokiniais į tokius renginius ir tuo labiau vengti tokių vaizdinių savo organizuojamuose renginiuose.
Kviečiama spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje daugiau dėmesio skirti lietuviškų Vėlinių papročių pažinimui ir puoselėjimui, ieškoti patrauklių, kūrybiškų būdų jų prasmei atskleisti, ypač vaikams ir jaunimui.
Tikimasi, kad mokyklų ir kultūros centrų iniciatyvos padės išsaugoti gyvąsias mūsų krašto tradicijas, stiprins kartų ryšius ir skatins bendruomenes šį laikotarpį įprasminti atmintimi, gerumu ir bendryste.
