Liepos 6 d., pirmadienį, 19.00 val. Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje suskambės pirmasis V tarptautinio Mažeikių vargonų muzikos festivalio koncertas – „Šviesos ir maldos veidrodžiai“. Koncertinę programą dovanoja vargonininkė Larisa Carjkova ir sopranas Monta Martinsone. Skambės įvairių autorių kūriniai, taip pat ir kraštiečio, kompozitoriaus ir pedagogo Vytauto Klovos, kurio 100-osios gimimo metinės šiemet minimos. Po koncerto – edukacinis susitikimas su atlikėjomis.
Larisa Carjkova – vargoninkė, kurios atliekamoje muzikoje instrumentas prabyla ne tik didingai, bet ir jautriai, spalvingai, pasakojančiai. Iš Ludzos kilusi muzikė savo kūrybiniame kelyje jungia akademinę meistrystę, europietišką patirtį ir ypatingą dėmesį vargonų kultūros gyvybei.
Muzikos pagrindus ji įgijo Jānio Ivanovo muzikos koledže Rėzeknėje, vėliau studijavo Jāzepo Vītolo Latvijos muzikos akademijoje – fortepijoną pas doc. Jurį Žvikovą, vargonus pas prof. Tālivaldį Deksnį. Tarptautinę patirtį kaupė Štutgarto muzikos ir dramos akademijoje, meistriškumo kursuose Švedijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir kitose šalyse, kur dirbo su ryškiais Europos vargonų muzikos autoritetais.
Jos koncertinė veikla aprėpia solinius pasirodymus, kamerinės muzikos programas, bendradarbiavimą su solistais, chorais ir orkestrais. L. Carjkova koncertuoja Rygos Domo katedroje, kitose Latvijos koncertų erdvėse, dalyvauja tarptautiniuose vargonų muzikos festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Už kūrybišką ir įtaigų atlikimą apdovanota Dr. A. Gaidės ir I. Gaidės muzikos premija.
Kartu su vargonininke Guna Kise įkūrė festivalį „Latgalės vargonų dienos“, skirtą istorinių Latgalos vargonų garsui išsaugoti ir sugrąžinti klausytojams. Nuo 2014 m. vadovauja Rygos anglikonų bažnyčios muzikos skyriui.
Monta Martinsone – sopranas, kurio balsas drąsiai keliauja tarp epochų: nuo ankstyvojo baroko operos iki šiuolaikinės muzikos eksperimentų. Lietuvoje ir Latvijoje kurianti dainininkė laikoma viena ryškiausių Baltijos šalių baroko operos atlikėjų, tačiau jos meninis pasaulis gerokai platesnis. Jame susitinka senoji muzika, opera, kamerinės programos ir šiuolaikinės partitūros.
Dainininkės muzikinį kelią formavo studijos Rygoje, Vilniuje ir Zalcburge. Baigė Rygos katedros choro mokyklą, studijavo Jāzepo Vītolo Latvijos muzikos akademijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Astrą Krikščiūnaitę, stažavosi Mozarteumo universitete Zalcburge, vėliau įgijo senosios muzikos magistro laipsnį pas prof. Mārį Kupčą.
Dainininkė yra pasirodžiusi Latvijos nacionalinės operos pastatymuose, o 2023 m. sukūrė pagrindinį Andromedos vaidmenį pirmojoje pasaulyje dirbtinio intelekto pagalba sukurtoje ankstyvojo baroko stiliaus operoje „Andromeda“. Aktyviai bendradarbiauja su „Collegium Musicum Riga“, žymiais Latvijos vargonininkais ir Lietuvos kolektyvais, tarp jų – Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Čiurlionio kvartetu, ansambliu „Musica Humana“.
Greta senosios muzikos atlieka šiuolaikinius kūrinius – nuo Johno Cage’o iki Algirdo Martinaičio, Juliaus Juzeliūno, Platono Buravickio ir Ivano Fedele muzikos. Koncertavo Europos šalyse, Kanadoje ir JAV, scenoje atsiskleidžia kaip atlikėja, gebanti balsu kurti gyvą, įtraukiantį muzikinį pasakojimą.
Kiti festivalio koncertai vyks rugpjūčio 2 ir 16 d., rugsėjo 6 d.
Festivalio globėja – Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė.
Meno vadovė ir koncertų vedėja – muzikologė Lukrecija Stonkutė.
