Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius penktadienį interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“ komentavo savaitės aktualijas, susijusias su Graikijos situacija, taip pat – su valdžios sprendimu nekompensuoti dirbantiems pensininkams krizės metu sumažintų pensijų iš karto ir Seime skubos tvarka priimamais populistiniais įstatymais, galinčiais iššaukti nepageidaujamas pasekmes.
Pasak A. Kubiliaus, Europos didžiosios šalys, didžiosios ekonomikos, ko gero, neturi labai aiškios politinės valios, kaip spręsti Graikijos situaciją.
„Tad iš vienos pusės graikų vyriausybė elgiasi sunkiai suvokiamai, be jokios logikos, nes pati yra save įsivariusi į kampą, iš kitos pusės aišku, kad Europos didžiosios šalys, didžiosios ekonomikos, ko gero, taip pat neturi labai aiškios politinės valios, nes Europa Graikijai yra paskolinusi turbūt netoli 300 mlrd. eurų. Graikijos žlugimas reikštų, kad tie 300 mlrd. kaip ir dingsta“, – sakė opozicijos lyderis. Be to, pasak jo, nėra aišku, kokios būtų bendrai tiek ekonominės, tiek politinės ir geopolitinės pasekmės tokio dramatiško Graikijos žlugimo.
Kalbėdamas apie vidaus aktualijas, A. Kubilius didele šios Vyriausybės klaida pavadino sprendimą nekompensuoti vienu ypu per krizę sumažintų pensijų dirbusiems pensininkams.
Jis pažymėjo, kad „dabar valstybei labai apsimoka skolintis, nes skolintis galima labai pigiai, ypač sausio, vasario, kovo mėnesį matėme labai mažas palūkanas“.
„Tęsiantis Graikijos problemoms skolinimosi kaina visiškai nepriklausomai nuo mūsų gali ir padidėti. Tad valstybei protingai elgiantis, apsimokėtų dabar skolintis pinigus ir grąžinti juos pensininkams, jei yra priimtas sprendimas grąžinti, ir grąžinti ilgai netęsiant, bet valdžia kažkodėl to nenori“, – komentavo opozicijos lyderis.
Taip pat jis nemažai kritikos pažėrė valdančiajai koalicijai, kuri Seime skubos tvarka priiminėja populistinius įstatymus, pavyzdžiui, siūloma pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui pratęsti iki 2016 m.
A.Kubilius pabrėžė, kad tokios iniciatyvos nėra apsvarstytos Vyriausybės ar parlamentinių komitetų, o minimo mokestinio įstatymo priėmimas gali kainuoti valstybės biudžetui apie 50 mln. eurų per metus.
